Remiantis naujais Eurostato duomenimis , bendras ekologinei žemės ūkio gamybai naudojamas plotas visoje Europos Sąjungoje toliau didėja ir 2022 m. pasieks 16,9 mln. hektarų.
Tai yra daugiau nei 15,9 mln. hektarų 2021 m. ir 14,7 mln. hektarų 2020 m., rodo duomenys.
Vertinant pagal šalis, Austrija gali pasigirti didžiausia ekologinio ūkininkavimo dalimi – ekologinei gamybai skirta 27 % visos jos dirbamos žemės, lenkia Estiją (23 %) ir Švediją (20 %).
Priešingai, penkiose ES šalyse ekologinio ūkininkavimo dalis nesiekia 5 proc., Maltoje – tik 1 proc., o Bulgarijoje ir Airijoje – 2 proc., rodo duomenys.
Labiausiai 2012–2022 m. ekologiniam ūkininkavimui naudojamas plotas padidėjo Kroatijoje (+306 proc.), Portugalijoje (278 proc.), Bulgarijoje (182 proc.), Prancūzijoje (+179 proc.), Vengrijoje (+145 proc.). , Rumunija (+123%) ir Italija (+101%).
Ekologinio ūkininkavimo tinklas
Iš viso 2022 m. ekologinis ūkininkavimas sudarė 10,5 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės.
Remiantis duomenimis, vis daugiau ES gyvulių auginami ekologiškai. 2022 m. ekologiniais metodais buvo auginama 5,4 mln. galvijų (7,2 proc. visų galvijų), 1,0 mln. karvių (4,9 proc.) ir 6,1 mln. avių (10,4 proc.).
Priešingai, ekologinė grūdų (įskaitant grūdus ir sėklas) gamyba tebėra palyginti nedidelė visos ES grūdų produkcijos dalis. Didžiausia dalis tarp ES šalių 2022 metais užfiksuota Švedijoje (7,0 proc.), Estijoje (6,6 proc.) ir Italijoje (6,4 proc.).
Švedijoje taip pat buvo didžiausia ekologiškų šviežių daržovių dalis tarp ES šalių (19,2 proc.), trečioje – Vokietija (11,4 proc.) ir Italija (6,3 proc.).
Strategija nuo ūkio iki šakutės
Vienas iš pagrindinių Europos Komisijos strategijos „nuo ūkio iki stalo“ tikslų – skatinti ekologinio ūkininkavimo vietovių plėtrą.
Strategijoje nustatytas tikslas, kad iki 2030 m. bent 25 % ES žemės ūkio paskirties žemės būtų ekologinė žemdirbystė.
