Latviai maistui išleidžia ne mažiau kaip 20% mėnesinių pajamų. Vidutiniškai ES šis skaičius yra gerokai mažesnis – apie 14 proc. Kita vertus, mūsų išlaidos būstui mažesnės. Tačiau galiausiai Latvijos gyventojams, padengus visas išlaidas, pinigų dažnai nebelieka: Latvija pagal vidutines pajamas yra viena skurdžiausių ES šalių. Apie tai, ar Latvija artėja prie vidutinio Europos pragyvenimo lygio ir ar šį procesą galima paspartinti, kalba apie ketvirtadalis gyventojų iš mažiau nei 600 eurų per mėnesį. Vidutinio Europos gyvenimo lygio pasiekimas dažnai įvardijamas kaip svarbus Latvijos vystymosi etalonas. Tačiau čia ne viskas taip sklandžiai. Ekspertai mano, kad Latvija šiuo metu yra tokiame gerovės lygyje, koks buvo ES vidurkis prieš dešimt metų. Tai reiškia, kad Latvijai prireiks daug laiko, kad pasiektų ES vidurkį, o tai įvyks tik tuomet, jei rasime savo sėkmės formulę – ir aplenksime ekonomikos augimo tempus Europoje. Reikia pripažinti, kad pati Europa ne visada pasiekia tai, ko tikisi. Po didelės infliacijos laikotarpio ES ekonomika išgyvena tam tikrą sąstingį, o greito augimo artimiausiu metu nesitikima. Pavasarį Europos Komisija (EK) prognozavo, kad šiemet ES ekonomika augs vos 1 proc., o euro zonoje augimas sieks 0,8 proc. Teigiama yra tai, kad beveik visos ES šalys šiemet grįš prie ekonomikos augimo. Tačiau ekonomikos augimas konkrečiame regione gali būti greitesnis, teigia ekspertai. „Per pastaruosius 15 metų Europos gerovė, ypač naujosiose ES šalyse, augo“, – sako Luminor banko ekonomistas Pēteris Strautins. Tačiau gyvenimo lygis šioje pasaulio dalyje kyla lėčiau nei visame pasaulyje. Pagrindinė priežastis – atsilikimas nuo Kinijos ir JAV daugelyje svarbių technologijų sričių. Strautmanis mano, kad taip yra dėl per didelio atsargumo ir vengimo rizikuoti tiek verslo kultūroje, tiek viešojoje politikoje. Tai patvirtina Europos investicijų banko (EIB) atliktas tyrimas. Jame pabrėžiama, kad Europa turi pagerinti savo konkurencingumą, kad neatsiliktų nuo JAV ir Kinijos vystymosi ir inovacijų srityje. Tai turi būti daroma kompleksiškai, didinant našumą, skatinant inovacijas ir kuriant naujas technologijas. EIB teigimu, Europos lygmens politikos priemonės yra ypač svarbios, nes padeda išlaikyti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje. Taip pat prognozuojama, kad šiemet Europa augs lėčiau nei kiti pasaulio regionai. Panašu, kad konkurencingumo didinimas artimiausiu metu bus Europos Parlamento (EP) prioritetas. Neseniai perrinkta EP pirmininkė Roberta Metsola pabrėžė, kad „Europos konkurencingumas turi lemiamą ekonominę ir politinę reikšmę: Europos vieta pasaulinėje arenoje turi būti sustiprinta“. „Turime padvigubinti savo pastangas siekti atviros, subalansuotos, sąžiningos prekybos, pagrįstos tarptautinėmis taisyklėmis, ir plėsti prekybos sutarčių tinklą su partneriais“, – sakė ji ir pabrėžė, kad tik didindama našumą ir spartindama investicijas į savo pramonės pajėgumus ES gali sumažinti jos strateginę priklausomybę ir kartu palaiko ekonomikos augimą. Europos Parlamentas pabrėžia: siekiant panaikinti ekonominę nelygybę tarp ES šalių ir padėti joms sparčiau augti, pastaraisiais metais Europoje įgyvendinta nemažai plataus masto iniciatyvų. Tikslas – greitai pagerinti Europoje gyvenančių žmonių gyvenimo lygį ir kokybę bei mažinti nelygybę tarp šalių. Šis darbas bus tęsiamas ir ateityje. Siekiama iki 2050 m. Europos pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir apima priemones, skirtas klimato kaitai sušvelninti, efektyviau naudoti išteklius ir išsaugoti biologinę įvairovę. Be to, žaliasis susitarimas sukuria darbo vietas ir gerina visuomenės sveikatą, nes mažina taršą ir gerina aplinkos kokybę. Trečdalis daugiau nei 2 trilijonų eurų, investuotų į „NextGenerationEU“ atkūrimo planą ir ES biudžetą, bus panaudota „Žaliajam kursui“ finansuoti. Orientuota į socialinę apsaugą ir piliečių integraciją. Ji apima 20 pagrindinių principų ir teisių, susijusių su lygiomis galimybėmis ir patekimu į darbo rinką, sąžiningomis darbo sąlygomis ir socialine apsauga. Juo siekiama užtikrinti, kad visi piliečiai, nepaisant jų socialinės padėties, galėtų naudotis ekonomikos augimo privalumais. Tikslai: siekiama ekonomikos atsigavimo po Covid-19 pandemijos. Programa apima platų investicijų ir reformų paketą, kuriuo siekiama remti perėjimą prie skaitmeninio ir ekologiško, gerinti prieigą prie viešųjų paslaugų ir stiprinti Europos ekonominį atsparumą. Programa siekiama pagerinti skaitmeninę infrastruktūrą ir įgūdžius Europoje. Ji remia dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir didelio našumo skaičiavimo plėtrą, taip pat piliečių ir įmonių skaitmeninius įgūdžius. Programa skatina ekonomikos skaitmenizavimą ir naujų technologijų, galinčių pagerinti patekimą į darbo rinką ir žmonių gyvenimo kokybę, diegimą. Sanglaudos politika siekiama sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir socialinę bei ekonominę nelygybę tarp ES šalių ir regionų. Tai apima infrastruktūros projektų, švietimo, mokymo, užimtumo ir verslo plėtros finansavimą, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Šaltinis: Europos Parlamentas, Europos Komisija Socialinės apsaugos lygis Europoje šiuo metu yra aukščiausias pasaulyje. O tai turi įtakos žmonių gyvenimo kokybei ir gerovei. ES gyventojų apklausos rodo, kad dauguma jaučiasi gana patogiai. Pavyzdžiui, šį pavasarį atliktos EK apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad gyvenimo kokybė jų regione yra gera. 65 % europiečių mano, kad dabartinė ekonominė padėtis jų regione yra gera. Tuo pat metu žmonės nerimauja dėl finansinės padėties ir pragyvenimo išlaidų, o apklausos rodo, kad pastarųjų metų krizės apskritai pablogino gyvenimo kokybę. Vidutinės pajamos Latvijoje šiuo metu yra beveik 30% mažesnės už ES vidurkį, o bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2023 metais buvo 70,7% ES vidurkio (perkamosios galios paritetu). Tai reiškia, kad Latvijos gerovės lygis dabar siekia ES vidurkį prieš 10 metų. Pavyzdžiui, Vokietija tokiame gerovės lygyje buvo prieš 20 metų, lygina Latvijos banko ekonomistas Olegas Krasnoperovas. Nors pragyvenimo lygis Latvijoje yra žemesnis nei ES vidurkis, ilgainiui jis gerokai pagerėjo. Deja, prasidėjus pandemijai ši tendencija sulėtėjo, sako Strautinas. Nuo 2020 metų regresas pastebimas visose trijose Baltijos šalyse, tačiau Estija ir Lietuva lenkia Latviją. Ekonomistai teigia, kad pagrindinis Baltijos šalių sunkumų paaiškinimas yra karas Ukrainoje, kuris regioną paveikė daug skaudžiau nei kitos ES šalys. Labiausiai dėl kylančių energijos kainų nukentėjo Baltijos šalys, o prekyba su Rusija užėmė didelę ekonomikos dalį. Geopolitinės rizikos paveikė turizmą ir investicijas, priduria Strautinas. Jis mano, kad 2024-ieji bus dar vieni lėto augimo metai. ES gyvenimo lygio tendencija gali prasidėti 2025 m. Tačiau yra ir teigiamų tendencijų. Strautinas pažymi, kad faktinis individualus vartojimas Latvijoje išaugo nuo 70,6% ES vidurkio 2018 metais iki 76,7% 2023 metais. Yra dar vienas rodiklis, kuris stebėtinai gerai atrodo Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse. Tai maža dalis žmonių, gyvenančių visiškame skurde (jie neturi pakankamai pinigų apmokėti kai kuriuos būtiniausius gyvenimo poreikius), pažymi Strautinas. 2023 metais absoliučiame skurde Latvijoje gyveno 8,4% gyventojų, 2018 metais – 12,2%, o 2014 metais – 23,4%. Visoje ES padėtis gerėjo lėčiau: prieš 10 metų absoliučiame skurde gyveno 12,9 proc. Žemas absoliutaus skurdo lygis yra bent jau netikėtas, nes Latvijos visuomenė yra ir santykinai skurdi, ir nelygi. Strautinas tai aiškina tuo, kad Latvijoje dauguma namų ūkių – trys ketvirtadaliai – turi namą, kuriame gyvena. Jei mažas pajamas gaunantys žmonės turi nuomotis butą, tai apsunkina situaciją. Tuo pat metu santykinis skurdo lygis Latvijoje yra gana aukštas ir ilgainiui mažai pasikeitė, pažymi Strautinas. Šiam rodikliui įtakos turi pastebima gyventojų nelygybė, kurią Fiskalinės drausmės tarybos pirmininkė Inna Šteinbuka laiko itin skaudžia problema. 2022 metais 25,6% Latvijos gyventojų (476 000 žmonių) gresia skurdas arba socialinė atskirtis. 2014 m., ekonominės krizės įtakoje, šis skaičius siekė 30 proc., tačiau situaciją vis dar sunku vertinti kaip labai gerą. Centrinės statistikos tarnybos duomenimis, kas ketvirtas Latvijos gyventojas pragyvena iš mažiau nei 560 eurų per mėnesį. 20% turtingiausių pajamų daugiau nei šešis kartus viršija skurdžiausių 20%. Tokie staigūs pajamų lygio skirtumai turi ne tik ekonominių pasekmių, bet ir lemia populizmo bei ekstremizmo augimą, pažymi Shteinbuka. Kas sukėlė šią situaciją? Nelygybė smarkiai išaugo Latvijos nepriklausomybės pradžioje, o situaciją neigiamai paveikė kiekviena krizė, sako Steinbuka. Didelis skurdo lygis ir pajamų nelygybė didėja dėl pandemijos ir didelės infliacijos keliamų iššūkių. Pajamų nelygybei įtakos turi ir lėtas ekonomikos augimas, o tai riboja valstybės paramos prieinamumą. Migracija ir demografinės tendencijos taip pat nėra palankios Latvijai, teigia ekonomistai. Dešimtojo dešimtmečio pradžios gimstamumo mažėjimo pasekmės dabar paliečia 30–40 metų gyventojus, sako Strautinas. Šiai amžiaus grupei būdingas didelis darbo našumas – žmonės dar turi energijos, bet turi ir patirties. Šie žmonės dažnai perka būstą, taip skatindami ekonominę veiklą. Tačiau jei sprendimas nebus rastas, laikui bėgant padėtis pablogės. Tačiau likusi Europa taip pat susiduria su demografiniais iššūkiais. Greitai pasiekti ES vidurkio lygio neįmanoma, teigia ekspertai. „Maži žingsneliai kiekvieną dieną ilgalaikėje perspektyvoje – taip atrodo ekonomikos augimo procesas“, – sako Krasnoperovas. Anot jo, atskiri žingsniai gali likti nepastebėti, tačiau laikui bėgant jie kaupiasi ir lemia atotrūkio tarp šalių didėjimą arba mažėjimą. Jei Latvijos ekonomika augtų vienu procentiniu punktu greičiau nei Lietuvos ir Estijos ekonomikos, kaimynų pajamų lygį pasiektume tik iki 2040 m. „Klausimas, ką reikia padaryti, kad Latvijos ekonomika augtų vienu procentiniu punktu greičiau, pradedant nuo šiandien, jei tai būtų buvę paprasta“, – pabrėžia Latvijos banko ekonomistas. Pavyzdžiui, tik tobulinant žmogiškąjį kapitalą (tai yra, didinant ekonomiškai aktyvių, išsilavinusių ir sveikų žmonių skaičių), Latvijos ekonomikos augimo tempas gali paspartėti dviem procentiniais punktais per metus“. Tam reikia kovoti su priešlaikiniu darbingo amžiaus gyventojų mirtingumu; grąžinti į darbo rinką 73 000 nedirbančių žmonių; gerinti švietimo ir sveikatos sistemų kokybę; skatinti jaunų talentų antplūdį į šalį. Kitos priemonės ekonomikos plėtrai paspartinti – investicijų, inovacijų ir kompleksinių produktų gamybos skatinimas, mano ekspertas. Shteinbuka pažymi, kad dabar ne tik Latvijoje, bet ir ES nėra prielaidų, kurios galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo spartėjimo. Ji sako, kad Europos pinigų politika tebėra susitraukusi. Europos centrinis bankas (ECB), minimaliai sumažinęs palūkanų normas, nusprendė palaukti ir kol kas nesiimti tolesnių žingsnių šia kryptimi. Tai reiškia, kad skolinimasis kurį laiką išliks brangus, o tai neigiamai paveiks vartojimą ir apsunkins verslą. Biudžeto išlaidų ribojimas jau yra euro zonos šalių darbotvarkėje. Kai kuriose ES šalyse ekonomika nepajėgi gauti pakankamai pajamų. Biudžeto deficito procedūra pradėta dėl Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos ir Slovakijos – šiose šalyse biudžeto deficitas viršija 3% BVP, o tai prieštarauja ES reikalavimams. Belgijos ir Italijos biudžeto deficitas šiemet sieks 4,4 proc., o valstybės skola – atitinkamai 105 ir 138,6 procento BVP. Rengdama Stabilumo programą Latvijos finansų ministerija prognozavo, kad 2024 metais biudžeto deficitas bus 2,9% – beveik Mastrichto kriterijų (3%) lygyje. Steinbooki prognozuoja, kad per ateinančius dvejus metus deficitas išliks beveik 3%. Kita problema – mažas ES produktyvumas ir konkurencingumas, dėl kurio sunku eksportuoti. Latvijoje, kur darbo našumas siekia tik apie 60 proc. ES vidurkio, padėtis dar sudėtingesnė. Vienas iš pagrindinių iššūkių – diegti naujoves siekiant pagerinti našumą, konkurencingumą, augimą ir gerovę. Inovacijos reikalauja investicijų, įskaitant mokslinius tyrimus ir plėtrą bei žmonių žinių ir įgūdžių tobulinimą. Kartu būtina išplėsti įmonių galimybes gauti banko finansavimą. Verslo finansavimo trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Latvija pastarąjį dešimtmetį augimo tempais atsiliko nuo Lietuvos ir Estijos. Galiausiai, Latvijai tenka didžiulis iššūkis kuo efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas ir visas turimas ES lėšas, įskaitant atsigavimo ir atsparumo mechanizmą, nukreipti ekonomikos konkurencingumo gerinimui“, – sakė M. Steinbuka. Be to, jos teigimu, visuomenės sveikata, kuriai neigiamą poveikį daro vėluojantis diagnozavimas ir galimybė gauti priežiūrą, gali stabdyti ekonomikos augimą tiek dabar, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Švietimo kokybė taip pat yra vienas iš ribojančių veiksnių. Pastarųjų metų egzaminų rezultatai pradinėse ir vidurinėse mokyklose rodo, kad daugelis jaunuolių artimiausiais metais negalės susirasti aukštos kvalifikacijos darbo ir patekti į darbo rinką su tokia specialybe, mano Shteinbuka. Tai kelia rimtų problemų Latvijos ekonomikai, kur darbo rinka yra labai aktyvi, o nedarbo lygis žemas net ir lėto ekonomikos augimo sąlygomis. 2023 metais nedarbo lygis Latvijoje sieks 6,5 proc., o visoje ES – 6,1 proc. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Graikijoje nedarbo lygis chroniškai aukštesnis: pernai Ispanijoje jis siekė 12,2 proc., o Graikijoje – 11,1 proc. Shteinbuka pabrėžia, kad euro zona turi užtikrinti integracinį augimą ir išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje, pašalindama disbalansą tarp šalių ir skatindama ES valstybių išlyginimą. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga per Europos Parlamento komunikacijos dotacijų programą. Europos Parlamentas nedalyvavo jį rengiant ir bet kokia su šiuo projektu susijusi informacija ar nuomonė nesukelia už jį jokios atsakomybės ar įsipareigojimų; Už projektą pagal galiojančius teisės aktus atsakingi tik laidos autoriai, pašnekovai, redaktoriai ar platintojai. Europos Parlamentas taip pat nėra atsakingas už tiesioginę ar netiesioginę žalą, kuri gali atsirasti įgyvendinant šį projektą.
