Latvijos bankų pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 305,657 mln. eurų, tai yra 12,8% mažiau nei per tą patį 2023 metų laikotarpį, rodo Latvijos banko pirmųjų šešių mėnesių palūkanų pajamos eurų (35 proc. daugiau), palūkanų išlaidos – 208,46 mln. eurų (3,3 karto daugiau). Bankų pajamos iš mokesčių sudarė 168,324 mln. eurų (-0,1 proc.), o komisinių išlaidos išaugo 3 proc. iki 50,466 mln. eurų. Bankų sektoriaus turtas pirmąjį pusmetį siekė 28,629 mlrd. eurų, tai yra 1,4% daugiau nei 2023 metų pabaigoje (28,247 mlrd. eurų). Finansų industrijos asociacijos (FNA) vadovas Janis Brazovskis, anksčiau kalbėdamas apie bankų pelnus, juos pavadino „objektyviais finansų sektoriaus rodikliais, visiškai atitinkančiais ekonomikos ciklą ir Europos centrinio banko politiką, kuri nėra ilgalaikė situacija ir jau pradeda silpti“. Pirmąjį pusmetį išduotų paskolų suma siekė 16,322 mlrd. eurų, tai yra 2,6% daugiau nei 2023 metų pabaigoje, įskaitant paskolas vietos klientams už 13,674 mlrd. eurų (+1,7%). Vietos namų ūkiams išduota paskolų suma siekė 6,376 mlrd. eurų (+2,8 proc.), o paskolų vietos nefinansinėms įmonėms – 6,486 mlrd. eurų (+1,7 proc.), iš jų mažoms ir vidutinėms įmonėms – 3,833 mlrd. (+4 ,3%). Indėliai bankuose pirmąjį ketvirtį siekė 24,017 mlrd. eurų (+3,7 proc.), iš jų vietinių klientų indėliai išaugo 2 proc. iki 19,658 mlrd. eurų. Vietos namų ūkių indėliai padidėjo 3,6% iki 10,654 mlrd. eurų, o vietos nefinansinių įmonių indėliai sumažėjo 2,2% iki 7,288 mlrd. Penkių didžiausių bankų rinkos dalis pagal turtą I pusmečio pabaigoje siekė 88,41% (2023 m. pabaigoje – 88,95%), pagal paskolas – 88,78% (89,07%), pagal. indėlių – 88. 48% (89,97%). Kaip pranešama, nuo kitų metų bankams norima taikyti naują perviršinio pelno mokestį. Tokiu būdu ketinama paskatinti kredito įstaigas daugiau skolinti. Ūkio ministras Viktoras Valainis pabrėžė, kad Vyriausybė neplanuoja bausti bankų nauju mokesčiu, pagrindinis tikslas – skatinti skolinimo augimą, kad pinigai grįžtų į ekonomiką. Metinis skolinimo augimas, anot Valainio, turėtų būti 8-10 proc. Tuo pat metu valdžia galvos, kaip atskirti mažus bankus nuo didelių. Pirma, jie jau aktyviai skolina, o antra, jei jiems nebus taikomas perteklinio pelno mokestis, tai biudžeto nauda nelabai sumažės. „Mažieji bankai turi daug projektų, kuriuos galima finansuoti, o jų paskolų portfelis kasmet išauga 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai skatinti aktyvesnius veiksmus“, – bankų pasiskirstymą aiškino ministras. Užvakar Finansų pramonės asociacijos (FNA) vadovas Janis Brazovskis sukritikavo naująjį mokestį. Anot jo, perviršinio pelno mokestį, kurį politikai siūlo taikyti Latvijoje veikiantiems bankams, reikėtų vadinti „baudžiamuoju mokesčiu“. Tai neskatins skolinimo, o sukels priešingą efektą – neaiškios mokesčių politikos sąlygomis bankai taps dar atsargesni.
