Ryšium su viešai skelbiamais Europos centrinio banko planais toliau mažinti palūkanų normas, yra pagrindo manyti, kad 2024 metais būsto rinka Latvijoje pagaliau bus pasirengusi išsiveržti iš Euribor įtakos, sako Jānis Murnieks, banko vadovas. „Citadele“ privačios bankininkystės skyrius buvo domimasi būsto rinka antrąjį ir trečiąjį metų ketvirčius, tačiau šiemet aktyvumas išaugo jau metų pradžioje. Pirmojo ketvirčio banko „Citadele“ duomenys rodo, kad hipotekos sandorių skaičius išaugo 55 proc., o paraiškų finansavimui gauti – beveik trečdaliu arba 27 proc. Kaip aiškina Murnieks, susidomėjimo augimui įtakos turi du veiksniai. Pirma, kai kurie klientai atidėjo būsto pirkimą dėl neaiškios situacijos su Euribor tarifais. Dabar ECB retorika ir rinkos įvykiai rodo, kad palūkanų normų pikas įveiktas (6 mėnesių Euribor norma šiuo metu yra žemiausia per pastaruosius 12 mėnesių). „Būtent Euribor normų dinamika yra pagrindinis veiksnys, lemiantis žmonių nusiteikimą būsto pirkimui. Tai turi didelę įtaką, nes ECB palūkanų mažinimo signalai leidžia planuoti mėnesines įmokas ir suteikia pasitikėjimo, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu. , jų nedidės, o, greičiausiai, sistemingai mažės“, – komentuoja banko atstovas. Antra, po nežymaus kainų kritimo praėjusiais metais būsto kainos dabar stabilizavosi. „Žinoma, visada atsiras pirkėjų, kurie sutaupė pinigų ir yra pasirengę įsigyti nekilnojamąjį turtą, nepaisant rinkos sąlygų“, – priduria Murnieks. Sovietmečiu statyti standartiniai butai vis dar sudaro didžiąją dalį būsto rinkos ir nėra pagrindo manyti, kad artimiausiu metu kas nors šiuo atžvilgiu pasikeis. Tam tiesioginės įtakos turi gyventojų mokumas – dauguma šeimų jas gali sau leisti, o per pastaruosius metus kainos šiame segmente taip pat patyrė 5-7 proc. kainų korekciją, todėl jos tapo dar prieinamesnės. Neseniai banko „Citadele“ atlikta apklausa parodė, kad 39% Latvijos gyventojų yra pasirengę išleisti 200 ar 300 eurų mėnesinei būsto paskolos įmokai. Banko duomenys taip pat rodo, kad vidutinė būsto paskolos įmoka per mėnesį standartiniame bute yra 290 eurų, o naujame projekte – 812 eurų. Sumažėjus Euribor normoms, šis disbalansas gali mažėti, nes paskolos butams naujuose projektuose dažniausiai išduodamos didesnėms sumoms ir ilgesniam laikotarpiui. Per pastaruosius metus padaugėjo sandorių už Rygos ribų – didžiuosiuose miestuose, taip pat miestuose, kuriuose auga gyventojų skaičius ir gana didelė būsto pasiūla antrinėje rinkoje. Aktyviausi regionai šiuo atžvilgiu yra Jūrmalos, Marupės, Ropazo ir Adažių regionai. Aktyvumo padidėjimą galima prognozuoti ir Jelgavoje, Siguldoje, Cėsiuose ir Liepojoje, savo ruožtu norintieji gyventi prie jūros dairosi Saulkrastų kryptimi. Kaip ir Rygoje, regionuose dažniausiai finansuojamas standartinis būstas, o pajūrio zonose yra didelė gatavų privačių namų ar plėtrai skirtos žemės paklausa. Jeigu išsipildys anksčiau viešai skelbtas ECB ketinimas iki metų pabaigos sumažinti palūkanų normas 0,5 procentinio punkto, mažės ir mėnesinės būsto paskolos įmokos, pabrėžia banko atstovė. „Esant tokiam scenarijui, žmonės gali tikėtis mokėti 4-6% mažiau per mėnesį nei anksčiau, žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvieno paskolos gavėjo sutarties sąlygos (įmoka, sutarties terminas, paskolos suma) yra individualios. priduria Jis.