Azerbaidžanas nori būti tarpininkas sprendžiant dujų tranzito iš Rusijos į Europos Sąjungą per Ukrainą tęsimą. Vyksta derybos su Rusijos vadovybe, taip pat su Ukrainos valdžia ir ES dėl dujų tiekimo tęsimo po 2014 m. dabartinės sutarties galiojimo pabaiga, per konferenciją Šušos mieste sakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Sutartį pratęsti galima, pažymėjo jis. „Padėsime, jei galėsime“, – pridūrė Azerbaidžano vadovas. Alijevas pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir Ukraina kreipėsi į Baku su prašymu palengvinti derybas. Sutartis dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą buvo sudaryta 5 metams ir baigiasi 2024 metų gruodžio 31 dieną. Ukrainos valdžia anksčiau pareiškė, kad sutarties pratęsti neketina. Tuo pat metu Kijevas išreiškė pasirengimą tęsti tranzitą tam tikromis sąlygomis ir dalyvaujant ES įmonėms. Nuo karo Ukrainoje pradžios dujų importas iš Rusijos į Europos Sąjungą iš esmės nutrūko. Tačiau kai kurios ES valstybės Vidurio Europoje vis dar priklausomos nuo Rusijos žaliavų, kurios tranzitu keliauja per Ukrainos teritoriją. Visų pirma, šiuo maršrutu patenka nemaža dalis Austrijos perkamų dujų. Tokios šalys susidurtų su „rimtomis problemomis“, jei būtų sustabdytas tranzitas per Ukrainą, nes joms tektų sumokėti „šimtus ir šimtus milijonų“ daugiau, kad pirktų dujas iš kitų tiekėjų, sakė A. Alijevas. Baku bando elgtis „atsargiai“, nes praeityje buvo neteisingai apkaltintas rusiškų dujų reeksportu, pridūrė Azerbaidžano prezidentas. Šiuo metu metinis dujų tranzito kiekis iš Rusijos Federacijos į ES per Ukrainą siekia apie 15 milijardų kubinių metrų, pažymi Reuters. 2022 metais šis skaičius siekė 150 milijardų kubinių metrų.