Kiek azoto dirvoje po ankštinių augalų?
Dėl simbiozės su atmosferos azotą fiksuojančiomis bakterijomis ankštiniai augalai iš esmės yra savarankiški, kad patenkintų šios maistinės medžiagos poreikį. Azotą jie gauna „nemokamai“ ir naudoja savo reikmėms, tačiau pasibaigus vegetacijos laikotarpiui lauke palieka šio „laisvojo“ azoto turtingus augalininkystės likučius. Šio ingrediento kiekis, patekęs į dirvą su likučiais po ankštinių augalų derliaus nuėmimo, žinoma, priklauso nuo rūšies, pagaminamos biomasės kiekio ir gumbavimo efektyvumo. Todėl nustatyti tikrąją ankštinių augalų augalų liekanų tręšimo vertę nėra lengva užduotis.
Azoto balansų paruošimo tikslais vadinamosiose Nitratų programa apėmė vidutinius aktyvaus azoto kiekius, likusius po ankštinių augalų auginimo. Dažniausiame stambiasėklių ankštinių augalų auginimo variante, t. y. nuimant juos sėkloms ir derliaus likučius maišant su žeme, galime tikėtis, kad įpėdinis augalas aprūpins 25 kg azoto. Auginant ankštinius augalus tarpkultūriniame mišinyje, vienai žaliajai trąšai į dirvą bus įpilama 15 kg azoto (lentelė).
Priešsėlio tipas
Fabaceae gryna sėja
Fabaceae
mišiniuose
su žole arba javais pagrindinis pasėlis tarpinis pasėlis pagrindinis pasėlis tarpinis pasėlis suartas pasėlių likučiai 25 15 15 10 suartas visas
augalai sužaliuoti
trąšos 50 25 30 15
Šaltinis: Programos priedas Nr.8 (13 lentelė) (Teisės žurnalas 2023, 244 punktas)
Skaityti daugiau
Kada azotas iš ankštinių augalų pasieks dirvožemį?
Žinome, kad ankštinių augalų pasėlių likučiai praturtina dirvą tam tikru azoto kiekiu. Tačiau kyla klausimas – ar ir kada šį ingredientą galės panaudoti įpėdinis augalas? Kaip paaiškino interviu tinklalapiui farmer.pl, prof. UPP daktaras Witoldas Szczepaniakas, norint „išleisti“ šį azotą į dirvą, ankštinių augalų likučiai po derliaus nuėmimo turi būti mineralizuoti. Savo ruožtu mineralizacijos greitis, taigi ir sudedamųjų dalių išsiskyrimo iš likučių greitis, be kita ko, priklauso nuo: apie C:N santykį biomasėje ir oro sąlygomis. Ar gali būti, kad žiemkenčių augalas, užaugintas po ankštinių priešsėlio, jau turės naudos iš šio azoto telkinio?
– Šį azotą turės ir panaudos vėlesni augalai, nors ir ne iš karto ir ne visą. Ankštinių augalų vertė prieš pasėlius visų pirma grindžiama azoto turinčiomis liekanomis po derliaus nuėmimo. Šie likučiai turi būti mineralizuoti, o kadangi azotas skatina mineralizaciją, tai bus greitesnė nei javų ar kukurūzų šiaudų atveju. Daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Jei rudenį bus palankios sąlygos – šilta ir drėgna – įpėdinis žieminis augalas, pavyzdžiui, rapsai, iš dalies azoto iš dabartinės mineralizacijos gaus jau rudenį. Likusi dalis pavasarį suirs ir taip pat bus panaudota – aiškina prof. Ščepaniakas.
Praktiškai ankštinių augalų priešsėlio atveju laikome, kad vieta yra turtinga azoto ir dažniausiai susilaikome nuo priešsėjos šio ingrediento dozės žieminiams augalams. Azoto iš dabartinės ankštinių augalų liekanų mineralizacijos dažniausiai pakanka žieminių javų poreikiams rudenį patenkinti. Žieminių rapsų, kurių azoto mitybos poreikiai rudenį yra šiek tiek didesni, ar pakaks iš pasėlių liekanų išsiskiriančio azoto kiekio, priklauso nuo mineralizacijos greičio. Jei sąlygos šiam procesui nėra palankios, rapsams išdygus gali prireikti koreguoti ir skubiai paskleisti azotą.
Skaityti daugiau
Kodėl sojos pupelių šaknys neturi gumbų?
Ką apie azotą derinant su ankštiniais augalais?
Ūkininkai ieško papildomų azoto šaltinių įvairiais būdais, pavyzdžiui, augina rapsus su ankštinių augalų kompanionais arba ankštinius augalus sėja į kukurūzus ir kitus javus. Kaip pažymėjo prof. Szczepaniak, šiais atvejais azotas taip pat bus išleistas į dirvą, bet tai įvyks vėliau.
– Jei lydintys augalai žiemą nušąla ir jų likučiai pradeda mineralizuotis, dalis azoto į dirvą sugrįš antroje pavasario vegetacijos dalyje – šiltuoju metų laiku gegužės ir birželio mėnesiais, t.y. rapsų žydėjimo laikotarpiu arba po jo, ir atminkite, kad 70 -80 proc azotą augalai turėtų kaupti iki žydėjimo pradžios. Augindami rapsus su kompanioniniais augalais, mes įtakojame sudedamųjų dalių balansą visos rotacijos metu, turėdami omenyje augalus įpėdinius – komentuoja prof. Witoldas Szczepaniakas.
Kaip priduria profesorius Szczepaniako, ankštinių augalų sodinukų kukurūzuose reikalas tampa dar sudėtingesnis. Šiuo atveju ankštinis augalas nėra sunaikintas (kaip tai daroma tarpinių kultūrų ar lydinčių augalų atveju), todėl jo liekanos nebus mineralizuotos. Tačiau mokslininkas priduria, kad nedidelis azoto kiekis patenka į dirvožemio tirpalą per pasėtų ankštinių kukurūzų vegetaciją dėl vykstančios šaknų gumbelių mineralizacijos, šaknų sistemos fragmentų arba krentančių, senesnių ankštinio augalo lapų, kurie žūva ankštinio augalo metu. vegetacijos laikotarpis.
