Trečdalis (36 proc.) Latvijos vairuotojų mano, kad didžiausia rizika naudojantis „pilkaisiais“ automobilių servisais siejama su nekvalifikuotais automobilių remonto ir priežiūros specialistais, rodo „Norstat Latvija“ su „Moller Auto“ parama atliktos apklausos rezultatai. atstovų tinklas 26% apklaustųjų tarp galimų rizikų įvardijo papildomą žalą automobiliui, kuri gali būti padaryta apsilankius tokiame servise. Apklausa taip pat parodė, kad 18% respondentų didžiausia rizika laiko neoriginalių atsarginių dalių naudojimą remonto procese „pilkuose“ automobilių servisuose. Dar 7% respondentų nurodė vėlavimą atlikti techninę priežiūrą ir remontą, dėl kurių automobilis savininkui grąžinamas vėliau nei planuota. 3% respondentų mano, kad pagrindinė „pilkų“ automobilių servisų rizika yra tinkamų įrankių ir įrangos trūkumas. Tiek pat respondentų nurodė nepasitikėjimą šiose paslaugose naudojamų chemijos produktų kokybe. 8% apklaustųjų nurodė kitas rizikas, tokias kaip garantijos už atliktus darbus nebuvimas, bandymai reikalauti daugiau pinigų, nei buvo sutarta iš anksto. Kita rizika buvo nesugebėjimas įrodyti, kad automobilis apskritai buvo remontuojamas. Paklausti, kodėl vis dar renkasi „pilkųjų“ autoservisų paslaugas, vairuotojai dažniausiai minėjo mažesnes remonto išlaidas (88 proc.) ir draugų bei pažįstamų rekomendacijas (25 proc.), taip pat patogią serviso vietą (15 proc.). Rečiau buvo paminėta, kad, jų nuomone, „pilkieji“ automobilių servisai teikia greitesnį aptarnavimą (9 proc.), o kita dalis (7 proc.) pripažino, kad neturi pakankamai žinių apie rizikas, susijusias su apsilankymu nesertifikuotuose automobilių servisuose. Apklausą šių metų liepą atliko tyrimų bendrovė „Norstat Latvija“. Iš viso apklausoje dalyvavo 892 Latvijos gyventojai nuo 18 iki 74 metų, turintys vairuotojo pažymėjimą.
