Naujausias šios tendencijos pavyzdys – „Commodity Ag“, priklausanti Richardsonų šeimai iš Vakarų Australijos, valdančiai didelį ūkį netoli Perto. Ūkininkai pradėjo savo verslą, kad nepasiduotų tarpininkų diktatui ir neprarastų pinigų parduodami nuosavus grūdus.
Įmonė teikia visapusiškas žemės ūkio produkcijos transportavimo ir perkrovimo paslaugas Olbanio uoste. Šeima ką tik išsiuntė savo pirmąjį laivą su 20 000 tonų kviečių klientams Indonezijoje ir derasi dėl tolesnio ankštinių augalų pristatymo iš savo plantacijų.
Dar du ūkininkai anksčiau žengė panašų žingsnį: Barry Large'as, ūkininkas iš Vakarų Australijos, ir jo kolega iš Viktorijos Andrew Weidemann. Jie įkūrė įmonę „LW Investments“, kuri grūdus tiesiai iš jų ūkių gabena į Džilongo uostą, o iš ten savo krovininiu laivu veža grūdus į Artimuosius Rytus, daugiausia – į Omaną.
Abi įmonės mato plėtros galimybes, nes kiti ūkininkai jomis pasitiki ir nori patikėti savo grūdus. Ūkininkai vis dažniau buriasi į grupes ir kooperatyvus, kad aplenktų tarpininkus ir padidintų savo ūkių pelną.
Daugelis klientų giria tokį bendradarbiavimą, nes gerai žino grūdų, už kuriuos tiekėjas garantuoja, kilmę. Be to, jie taip pat uždirba pinigų trumpindami tiekimo grandinę.
Skaityti daugiau
Australija: draudimas eksportuoti avis laivais 
Skaityti daugiau
Australija: ūkininkai protestuoja prieš CO2 saugojimą po žeme 
