Einamieji 2024-ieji žada sumušti audrų padarytos žalos rekordus – ji jau 43% didesnė nei užfiksuota prieš metus. Remiantis naujausia Seesam ataskaita, tai daugiausia lėmė birželio ir rugpjūčio pradžios audros. /nginx/o/2024/08/18/16297673t1h4f8a.jpg)
Audra. Iliustracinė nuotrauka. Nuotrauka: Pixabay
Einamieji 2024-ieji žada sumušti audrų padarytos žalos rekordus – ji jau 43% didesnė nei užfiksuota prieš metus. Remiantis naujausia Seesam ataskaita, tai daugiausia lėmė birželio ir rugpjūčio pradžios audros.
„Metai po metų audros Estijoje sukelia vis daugiau rūpesčių, o realybė tokia, kad kiekvienais metais nauji metai muša jų padarytos žalos rekordus. Nors pastarosios audros ir smarkių liūčių padarytos žalos atlyginimas dar nebaigtas, išmokėtų kompensacijų suma jau trečdaliu didesnė nei prieš metus. Didžiausia žala iki šiol siekia 6000 eurų, o vidutinė audros padarytos žalos suma per pastaruosius metus siekia 1405 eurus“, – sakė „Seesam“ namų draudimo produktų vadovė Dagmar Gilden.
Labiausiai kenčia Harju apskritis
Draudiko teigimu, apgadintų daiktų sąrašas kiekvienais metais yra maždaug vienodas, nepaisant to, kad informaciją ir įspėjimus apie audras skleidžia ir Gelbėjimo valdyba, ir draudimo bendrovės. Labiausiai kenčia tvoros, ypač tos, kurios iki audros buvo prastos būklės. Taip pat apgadinti nameliai, stogai ir kiemo turtas, pavyzdžiui, batutai, vejos baldai ir robotai vejapjovės.
Deja, pagrindiniai žalos kaltininkai dažniausiai būna nulaužti medžiai. Šiemet krintantis medis apgadino gyvenamojo namo stogą ir terasą, o antruoju atveju – tvorą, o žala siekė atitinkamai 5100 eurų ir 4800 eurų. Kartu žinoma ir tai, kad nulūžusi beržo viršūnė apgadino batutą, padarydamas 310 eurų žalą.
„Taip pat dažni atvejai, kai vėjas pro langą išmeta kieme esančius daiktus, pavyzdžiui, palaidus batutus ir sodo baldus, ar ant grandinių pakabintas kėdes, stovinčias daugiabučių namų balkonuose. Žala ne visada didelė, bet vargo, o tokių atvejų gana lengva išvengti. Neseniai turėjome vieną atvejį, kai nebuvo pritvirtinti sodo baldai, dėl ko per audrą jie pakilo į orą, praskriejo per sodą ir buvo apgadinti. Žalos dydis – 1405 eurai“, – audrų padarytos žalos pavyzdžius pateikė Gildenas.
Pagrindinės rizikos zonos, draudiko teigimu, yra Talinas ir jo apylinkės, kur šiemet nuo audros nukentėjo dauguma namų ūkių.
Vertinant pagal skaičių, audros padarytos žalos sudaro apie 5 procentus visų žalos atvejų, o žalos reguliuotojai su tuo susiduria kasdien, nes audros vėjo gūsiai, pridarantys žalą, atsiranda net tada, kai žiniasklaidoje nėra perspėjimo apie audrą. pasakė.
Perkūnija negailestinga
Perkūnija dažnai kyla per audras, o jų atveju išskiriamos dvi pagrindinės žalos rūšys: gaisrai ir įrenginių pažeidimai dėl viršįtampių.
„Perkūnija kasmet padaro didelę turtinę žalą žmonėms, net nepadegdama pastatų. Pavyzdžiui, vienas iš mūsų klientų neseniai patyrė įvairių buitinių prietaisų apgadinimų, o žala viršijo 5000 eurų. Saulės kolektorių ir jų komponentų žala keliais atvejais siekė 10 000 eurų. Buitinė įranga, tokia kaip šilumos siurbliai, apsaugos sistemos, saulės baterijos ir jų komponentai, dažnai turi valdymo elektroniką, kuri sugenda“, – apie perkūnijos padarytą žalą pasakojo Gildenas.
Pasikeitus natūraliam sezonų modeliui, o Estijoje vis dažniau išgyvenant karščio bangas, sausringus periodus ir ekstremalias audras, Gildenas taip pat rekomenduoja šiuo klausimu peržiūrėti draudimo sutartį.
„Namų savininkai turėtų patikrinti, ar draudimas padengs žalą, padarytą per audrą internete paliktam įrenginiui ir kokiomis sąlygomis, ir ar draudimas skiriasi nuo pastatą aptarnaujančios įrangos“, – patarė Gildenas.
Nepriklausomai nuo to, ar būstas yra apdraustas, per perkūniją verta imtis atsargumo priemonių, kad namas ir jame esantys daiktai išliktų tvarkingi ir nekiltų papildoma grėsmė, pavyzdžiui, gaisro forma.
„Perkūnijos debesys dažnai atkeliauja be perspėjimo, todėl išvykstant iš namų dienai ar savaitgaliui verta išjungti namų elektroniką, kuriai visą laiką nereikia elektros ir kurią galima išjungti. Taip pat perkūnijos metu geriau nekrauti įrenginių: telefonų, kompiuterių, dviračių baterijų ir pan. Kitas būdas sumažinti riziką – išjungti kištukus arba pagrindinį saugiklį, ką rekomenduoja ir Gelbėjimo departamentas“, Gildenas išvardijo veiksmus, kurie padės apsaugoti jūsų namus nuo perkūnijos.
