Skaityti daugiau
Lenkų atostogų portretas: atostogos užsienyje, paaukštintos ir su santaupomis
Atostogos – tai darbuotojų ilgai lauktas poilsio metas, bet naudingas ir darbdaviams, kurių interesas – kad darbuotojai su atnaujinta energija grįžtų į savo pareigas.
Mums reikia atostogų, kad galėtume sveikai veikti. Tai pagerina pasitenkinimą gyvenimu[1] ir gerina savijautą[2]. Tai taip pat siejama su laimės jausmu ir teigiamomis emocijomis, taip pat su neigiamų emocijų ir streso mažinimu – išvardija naudą Magdalena Marszałek, psichologė iš SWPS universiteto Sopote.
– Iš esmės atostogos, pirma, yra atleidimas nuo kasdienių darbo reikalavimų poveikio. Antra, tai užsiimti vertinama, su darbu nesusijusia jūsų pasirinkta veikla. Kitaip tariant, mes atsinaujiname (laikinai) išsilaisvindami nuo profesinių iššūkių ir susitelkdami į malonią savo pasirinktą veiklą. Šis regeneravimas suteikia išteklių, būtinų optimaliam funkcionavimui, sako Magdalena Marszałek, psichologė iš SWPS universiteto.
Kaip teigia mokslininkai[3], norint susidoroti su įvairiais iššūkiais darbe, mums reikia išteklių (protinių ir fizinių), kurie natūraliai senka. O išsekęs darbuotojas, turėdamas palyginti nedaug resursų, dirba daug mažiau efektyviai, nei turėdamas optimalų jų kiekį. Šie ištekliai mums, be kita ko, tarnauja: susidoroti su stresu – jei jų neturime, neturime ir priemonių efektyviai sumažinti streso lygį. Esant tokiai situacijai, vadinamasis akumuliatoriaus įkrovimas; ir štai ką gali suteikti atostogos. Nepaisyti išsekimo simptomų neverta: daugybė tyrimų rodo, kad jei esame išsekę ilgą laiką – turime sumažėjusių resursų ir didelių reikalavimų darbe – tai gali sukelti perdegimą. Atostogos yra vienas iš veiksnių, galinčių to išvengti.
Vienas ilgesnis ir keli trumpesni
Remiantis tyrimais[4], per atostogas savijautos lygis dinamiškai kyla, o po kelių ar keliolikos dienų po grįžimo nukrenta į prieššventinę būseną. Šis reguliarumas galioja ilgesnėms (t. y. vidutiniškai 9 d.) ir trumpesnėms (apie 4 d.) atostogoms. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dažniausiai mums reikia „akimirkos“, kad atitrūktume nuo darbo režimo ir pereitume į poilsio režimą.
– Mano nuomone, geriausias sprendimas yra vienos ilgesnės atostogos, pvz., dvi savaitės, ir kelios trumpesnės, pvz. Dėl to kelis kartus per metus pagerinsime savo savijautą ir turėsime daugiau galimybių „pakrauti baterijas“. Nors trumpesnės atostogos gali būti labai naudingos, ilgesnės leis keliauti, pakeisti aplinką ir pasiekti teigiamų emocijų šaltinių, kurių nėra toje vietoje, kur dirbame kasdien. Taip padidintas savijautos jausmas išliks ne kelias, o kelias dienas – aiškina Magdalena Marszałek. – Psichologė pabrėžia, kad nors mūsų savijauta gana greitai grįžta į prieššventinę būseną, tai absoliučiai nereiškia, kad neverta atostogauti. – Atostogų dėka didiname savo išteklius ir leidžiame sau atsinaujinti. Jis priduria, kad akumuliatoriaus įkrovimas yra labai svarbus.
Nors atostogos mums naudingos, kai kurie mokslininkai teigia, kad jų pratęsimas nepadidina naudos[5]. Nors šią hipotezę dar reikia patvirtinti tyrimais, galbūt geriau, užuot ėmusis daugiau nei trijų savaičių atostogų, skirti dienas papildomam, trumpesniam poilsiui, kuris ir vėl pagerins mūsų savijautą.
Suteikite sau teigiamų emocijų
– Kad atostogos atliktų savo funkciją, neužtenka vien nustoti dirbti. Taip pat svarbu pasirūpinti veikla, kurią vertiname ir mėgstame, ir kuri nėra susijusi su mūsų profesija, tačiau gali suteikti mums teigiamų emocijų – aiškina SVPS universiteto ekspertė.
Kiekvienam šie pageidaujami užsiėmimai ir užsiėmimai gali reikšti kažką kito, pvz., aktyvų poilsį, saulės vonias, pomėgį, laiką, praleistą su draugais, bendravimą su gamta.
Palanku per atostogas išvykti, pakeisti aplinką, atsijungti nuo aplinkos, kurioje dirbame kasdien ir kurią galime sieti su darbu ir pareigomis. Tačiau universalaus recepto visiems nėra. Pasitaiko, kad kas nors dėl išvykimo ar kelionės lėktuvu proceso taip patiria stresą, kad atima visą džiaugsmą. Todėl labai svarbu kiekvienam žinoti, kas didina streso lygį ir sąmoningai vengti nepatogių situacijų per atostogas.
– Ne pati geriausia mintis atostogauti – baterijos įkrovimo kontekste – skirti jas, pavyzdžiui, biuro reikalams tvarkyti ar remontui, ypač jei kas nors nėra „pasidaryk pats“ gerbėjas ir tai daro iš darbo. ekonominė būtinybė. – Tam panaudosime daug resursų, tad gali pasirodyti, kad į darbą grįšime nepailsėję. Be to, tokios veiklos metu greičiausiai nesulauksime teigiamų emocijų srauto. Jei per atostogas neužsiimsime mėgstama veikla, nebus elemento, kuris kuria mūsų gerovę – komentuoja Magdalena Marszałek.
Specialistas rekomenduoja kontaktą su gamta, kuri mums suteikia teigiamų emocijų ir mažina įtampą. Žalia – gamta taip pat mažiau skatina mus, todėl sunaudojame mažiau energijos.
Yra tyrimų[6], kurie rodo, kad vos keturios dienos, praleistos gamtoje, atskirtos nuo socialinės žiniasklaidos, daro mus kūrybiškesnius ir geba geriau sutelkti dėmesį. Po šių keturių dienų mūsų protas nurimsta ir pakankamai pailsi, kad pagerėtų pažintiniai gebėjimai, sako SWPS universiteto psichologė.
Darbe nustatykite ribas
Taip pat svarbu per atostogas tikrai atsijungti nuo darbo. Tai patvirtino tyrimai[7], kurie rodo, kad poilsis, pertraukiamas darbo, yra neefektyvus. Ekspertas rekomenduoja telefone išjungti pranešimus apie darbo elektroninius laiškus ir pokalbių žinutes, kol esate išvykę. Jei turime atskirą verslo telefoną, ar turėtume jį atidėti į šalį atostogų metu? To dėka galėsime geriau nusiraminti ir pailsėti.
– Mes, kaip darbuotojai, turime teisę ilsėtis, tai nėra gera darbdavio valia. Taigi jis neturėtų trukdyti mūsų atostogų be tikrai svarbios priežasties. Tačiau ribas reikia nusistatyti iš anksto, o tai gali būti sunku, jei ilgus metus laisvalaikiu priimdavote viršininko skambučius, – atkreipia dėmesį Magdalena Marszałek.
Ramus pasiruošimas ir patogus sugrįžimas
Taip vadinamas socialinė parama, t.y. kolegų ir viršininkų parama. Šiuo atveju tai susiję su tuo, kad per atostogas kažkas perima mūsų pareigas, bent jau dabartines. Pavyzdžiui, jei esame atsakingi už sąskaitas faktūras, pavaduotojas turėtų rūpintis jų atsiskaitymu, o ne tik jas surinkti. Žinoma, yra dalykų, kuriuos galime padaryti tik mes. Tačiau pastarasis turėtų būti sustabdytas mūsų atostogų metu. Dėl šios priežasties mums nereikės galvoti apie dalykus, kuriuos grįžus reikės susitvarkyti.
– Taip pat pravartu prieš atostogas susiplanuoti savo darbus, kad galėtumėte užbaigti įvairius reikalus, o ne pabaigti paskutinę dieną vėlai vakare. Žinoma, tai ne visada įmanoma, kartais paskutinę minutę iškyla kažkas nenumatyto. Norėdami apsisaugoti nuo to, galite planuoti savo išvykimą diena vėliau, pvz., ne šeštadienį, o sekmadienį. Taip turėsime laiko pasiruošti, susikrauti ir ramiai pasiruošti šventėms – sako Magdalena Marszałek.
Panaši taktika gali būti naudojama ir grįžtant. Kelionę užbaikite dieną prieš tai, kad turėtumėte laiko išsipakuoti, išsiskalbti, užbaigti poilsio etapą ir grįžti į darbą.
– Svarbu – kaip pabrėžia mokslininkai[8] – pirmąją dieną po atostogų darbe nekelti labai aukštų reikalavimų. Tuo verta pasirūpinti prieš išvykstant, o ne, pavyzdžiui, susitarti dėl susitikimo su pagrindiniu klientu pirmadienio rytą, t.y. iš karto po grįžimo. Priešingu atveju labai greitai prarasime gerą nuotaiką, kuri ateina iš šventės, ir mus užgrius pareigos – pabrėžia psichologė.
Ką dar galite padaryti, kad pailgintumėte savo savijautą po atostogų? Mokslininkai siūlo[9] mintyse suaktyvinti atostogų patirtį, pvz., pasidalinti įspūdžiais su draugais ar parodyti nuotraukas kolegoms. Prisimindami gerus laikus, mūsų nuotaika vėl šiek tiek pakels.
1Nawijn, J., Veenhoven, R. (2011). Laisvalaikio veiklos įtaka pasitenkinimui gyvenimu: atostogų kelionių svarba. I. Brdaras (Red.), Žmogaus gerovės siekis (p. 39–53). Springer Nyderlandai. https://doi.org/10.1007/978-94-007-1375-8_4
2Speth, F., Wendsche, J., Wegge, J. (2023). Mes ir toliau atsigauname per atostogas!: Atostogų poveikio gerovei ir jos išnykimo metaanalizė. Europos psichologas, 28(4), 274–287. https://doi.org/10.1027/1016-9040/a000518
3Pvz. poreikių teorija – darbo ištekliai; Bakker, A. B., Demerouti, E. (2007). Darbo poreikių ir išteklių modelis: moderniausia. Vadovybės psichologijos žurnalas, 22(3), 309–328. https://doi.org/10.1108/02683940710733115
4De Bloom, J., Geurts, S., Kompier, M. (2010). Atostogos nuo darbo kaip prototipinė atsigavimo galimybė. Gedrag & Organisatie, 23(4). https://doi.org/10.5117/2010.023.004.005
5Speth, F., Wendsche, J., Wegge, J. (2023). Mes ir toliau atsigauname per atostogas!: Atostogų poveikio gerovei ir jos išnykimo metaanalizė. Europos psichologas, 28(4), 274–287. https://doi.org/10.1027/1016-9040/a000518
6Atchley, R. A., Strayer, D. L., Atchley, P. (2012). Kūrybiškumas laukinėje gamtoje: kūrybinio mąstymo tobulinimas pasineriant į natūralią aplinką. PLoS ONE, 7(12), e51474. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0051474
7Altunelis, M. C., Çakır, O., Akova, O. (2017). Santykiai tarp kolegų socialinės paramos, darbo ir atostogų trukdžių, atsigavimo patirties ir pasitenkinimo atostogomis. R. Efe, R. Penkova… & J. G. Berdenov (red.), Socialinių mokslų raida, 595–612. https://www.researchgate.net/
8De Bloom, J., Geurts, S., Kompier, M. (2010). Atostogos nuo darbo kaip prototipinė atsigavimo galimybė. Gedrag & Organisatie, 23(4). https://doi.org/10.5117/2010.023.004.005
9De Bloom, J., Geurts, S., Kompier, M. (2010). Atostogos nuo darbo kaip prototipinė atsigavimo galimybė. Gedrag & Organisatie, 23(4).
