Regioninės plėtros ir žemės ūkio ministerija atlieka analizę dėl maisto produktų apyvartos mokesčio (PVM), nes žmonių noras pirkti estiškus produktus mažėja, rašo dv.ee.Regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Piretas Hartmanas radijo laidoje “Äripäev” užsiminė apie galimybę keisti PVM maisto produktams. “Už mokesčius atsakinga Finansų ministerija, tačiau žemės ūkis, maisto gamyba ir tvarumas yra mūsų tema”, – sakė ji ir pridūrė, kad PVM mažinimo klausimas ir kitų šalių patirtis buvo aptarta ir su prekybos tinklais.
Ministrė sakė, kad analizės rezultatus siekiama paskelbti kitų metų pavasarį ir tada pradėti diskusijas dėl kitų metų valstybės biudžeto formavimo. Hartmanas pabrėžė, kad Estija yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje maisto produktams netaikomos jokios lengvatos ar lengvatinis PVM tarifas. “Nemanau, kad kitos šalys ėmėsi to vien dėl to, kad nebūtų rezultato”, – pridūrė ji.
Plačiau skaitykite dv.ee.
Kaip anksčiau rašė “Delfi”, Estija yra viena iš penkių ES šalių, kuri dar nenustatė lengvatinio PVM tarifo maisto produktams.
Be to, naujosios vyriausybės koaliciniame susitarime numatyta įvesti laikiną saugumo mokestį, kurio sudedamoji dalis yra apyvartos mokestis, kuris nuo 2025 m. liepos 1 d. padidės nuo dabartinių 22 proc. iki 24 proc.
Pavyzdžiui, jei šią vasarą šeimos, apsiperkančios “Selver” tinklo parduotuvėje, savaitės vartojimo krepšelio kaina yra 70,03 euro, apyvartos mokestis sudaro 15,40 euro. Nuo kitų metų liepos NSO sudarys 16,80 euro, arba 1,40 euro daugiau. Kadangi šių metų pradžioje, kai PVM padidėjo nuo 20 iki 22 procentų, paaiškėjo, kad mažmenininkai padidėjusio PVM neįtrauks į savo pelną, tikimasi, kad vartotojų krepšelio kaina didės.
