Skaityti daugiau
Vietinė lentyna maisto pristatymo Lenkijoje logistiką apverčia ant galvos
Maždaug 35 % pasaulinių pirkimų internetu atliekami elektroninės prekybos rinkos platformose. Toli už jų yra, be kita ko: prekybos centrų interneto svetainėse (17 proc.) ir socialiniuose tinkluose (14 proc.). Nuo 2007 metų pirkimų dalis pagal prekyvietės modelį išaugo 500%, o ChannelX skaičiavimais, 2027 metais tai sudarys 60% visos elektroninės prekybos. Pernai Kinijoje, didžiausioje pasaulyje elektroninės prekybos rinkoje, šiuo modeliu veikiančiose interneto svetainėse sandorių dalis siekė 80% visų pardavimų el.
Kas yra turgavietė?
Plačiąja prasme prekyvietė yra internetinis tarpininkas, kurio svarbiausia užduotis yra suteikti platformą, leidžiančią daugeliui nepriklausomų pardavėjų tiesiogiai susisiekti su klientais, norinčiais pirkti prekes ar paslaugas internetu. Iš esmės kiekviena prekyvietės elektroninės prekybos platforma gali būti priskirta dviem pagrindinėms kategorijoms.
Pirma, dėl siūlomo asortimento tipo, antra, dėl pardavimo modelio. Į pirmąją grupę gali būti įtraukta horizontali prekyba, t.y. visi produktai, nuo maisto iki buitinės technikos iki sporto įrangos, arba tik specializuota prekyba, pvz., elektronika ar drabužiai.
Kalbant apie antrąją kategoriją, prekyvietė gali būti tik platforma, jungianti nepriklausomus pardavėjus su klientais, tačiau ji taip pat gali pasiūlyti savo prekės ženklus kartu su trečiųjų šalių produktais.
Žinoma, galimas modelių derinys ir detalesnis skirstymas, tačiau norint iliustruoti reiškinio esmę, užtenka pridurti, kad tipiška prekyvietės platforma yra Allegro, Amazon, eBay, Aliexpress ir dar dvi platformos iš Kinijos, kurios yra populiarėja, t.y. Temu ir Shein.
Užsienio rinkos platformos užvaldė Europą
Praėjusių metų „ChannelX“ atlikta rinkos analizė rodo, kad net 62% iš 100 didžiausių parduotuvių, prekiaujančių internetu, yra prekyvietės platformos. Be to, net 85% šimto didžiausių elektroninių pardavėjų generuojamo interneto srauto nukreipia į tokio tipo platformas. Palyginimui, tiek vieno prekės ženklo internetinės parduotuvės, tiek internetiniai mažmenininkai pritraukia tik po 7% vartotojų.
Tačiau dar labiau stebina tai, kad tik 40 iš 100 geriausių Europos elektroninės prekybos svetainių yra žemyne, o iš viso jos generuoja tik 22 % savo srauto. Didžiulį 78% apsilankymų sudaro platformos, kurių būstinė yra už Europos ribų, o didžiausias torto gabalas šiuo atžvilgiu priklauso dideliems žaidėjams iš JAV, t. y. „Amazon“ ir „eBay“ bei Kinijos „Aliexpress“. Temu ir Shein šiuo metu taip pat kovoja dėl tvirtos pozicijos.
Rinkos dominavimas Vakarų ir Rytų Europoje, Lenkija pakuotės apačioje
Marketplace platformos didžiausią pripažinimą pelnė Vakarų Europos rinkose, kur jos sudaro 64% iš 100 didžiausių elektroninių parduotuvių ir generuoja 83% srauto. Panašiai yra ir priešingoje žemyno pusėje. Čia dalis TOP100 yra 62%, o generuojamas srautas siekia 85%.
Visai kitokia situacija yra Šiaurės Europoje, kur elektroniniai turgūs sudaro tik 45% iš 100 didžiausių elektroninių parduotuvių ir sukuria 68% srauto. Rytinei žemyno daliai priklausančioje Lenkijoje prekyvietės platformų dalis yra tokia pati kaip šiaurinėje, t.y. 45%, tačiau jos generuoja net 77% srauto, priskiriamo 100 didžiausių apsipirkimo svetainių.
Kas tiksliai dalija kortas Vyslos upėje?
„Allegro“ buvo neabejotinai svarbiausias žaidėjas Lenkijoje daugelį metų ir pagal „Wirtualne Media“ periodiškai 2024 m. kovo mėn. skelbiamą Mediapanel reitingą pritraukė 19,85 mln. vartotojų, o tai sudarė beveik 66,9 % visų Lenkijos interneto vartotojų. Tačiau tolimesnės vietos 10 pirmaujančių elektroninės prekybos platformų sąraše atrodo įdomiai. Antroji vieta priklauso Jam, su hitu įžengusiam į Lenkijos elektroninės prekybos rinką. Pirmojo ketvirčio pabaigoje Kinijos rinka pritraukė net 14,09 mln. vartotojų, t.y. beveik 47,5% Lenkijos interneto vartotojų. Tai gerokai daugiau nei 2023 m. birželio mėn., kai Temu apsilankė 2,55 mln. klientų, o po mėnesio – per 3,25 mln. Per kiek daugiau nei tris ketvirčius Allegro konkurentas Tolimuosiuose Rytuose išaugo 452%.
Į Lenkijos TOP10 elektroninės prekybos sąrašą taip pat įtrauktos dvi kitos Kinijos prekyvietės platformos – „Aliexpress“ ir mados „Shein“. Abiejų platformų nuosavybės lygis yra panašus į 2023 m. vidurio, žinoma, lyderis yra „Amazon“ ir keletas kitų panašių žaidėjų, kurie kartu sudaro 8 iš 10 didžiausių elektroninių parduotuvių Lenkijoje.
Kaip plėtra, ypač Azijos platformų, veikia logistiką?
Vienintelis iš esmės standartiniu tapęs būdas Kinijoje užsakytam siuntiniui per kelias dienas pasiekti Europą ar JAV yra oro transportas, o būtent tai labiausiai paveikė dinamiškas naujų skaitmeninių gigantų, tokių kaip populiarumas, augimas. kaip Temu ir Šeinas. „Reuters“ praneša, kad dėl vis populiarėjančio modelio, kai vienetinės siuntos siunčiamos tiesiai iš gamintojų vartotojams visame pasaulyje, greitosios mados sektorius dabar sudaro maždaug pusę visos Kinijos tarpvalstybinės elektroninės prekybos ir visos tarpvalstybinės el. šios šalies komercija (CBEC) jau perėmė maždaug trečdalį pasaulinių tolimųjų skrydžių oro transporto pajėgumų.
Reiškinio mastai išties milžiniški, tai liudija faktas, kad vien Sheinas ir Temu į JAV išsiunčia beveik 600 tūkst. siuntinių kiekvieną dieną, o oro susisiekimo centruose, tokiuose kaip Guangdžou ir Honkongas, dėl to susiliejo ribos tarp operacijų, atliekamų piko metu ir ne piko metu. Dėl to vis dažniau atsiranda pajėgumų trūkumas ir dėl to didėja transporto tarifai.
Savo ruožtu, remiantis oficialiais Kinijos prekybos ministerijos (MOC) duomenimis, trijų pirmaujančių Kinijos prekybos platformų Šanchajaus oro uostuose pateiktų eksporto deklaracijų skaičius 2023 metais išaugo dešimteriopai, palyginti su 2022 metais.
„Cargo Facts Consulting“ atliktos analizės rodo, kad tik „Temu“ platforma siunčia 4 tūkst. tonų oro krovinių per dieną. Shein išsiunčia jų 5000. tonų, Alibaba 1 tūkst tonų, o TikTok – 800 tonų. Tai yra bendras 108 „Boeing 777“ krovininių laivų, išskrendančių iš Kinijos kiekvieną dieną, ekvivalentas! Kiti skaičiavimai, šį kartą atlikta Coresight Research, teigia, kad vien Shein, atsakingas už maždaug 20 % pasaulinės greitosios mados rinkos pagal pardavimo vertę, sukuria tokį didžiulį transporto pajėgumų panaudojimą, kad mažėja erdvės kitiems sektoriams, naudojantiems krovinius. padėties nepadeda ir besitęsianti Raudonosios jūros blokada.
Rinkos modelis veikia Kinijos oro transportu
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šis pristatymo modelis nėra pats ekonomiškiausias sprendimas, nes oro transportas yra brangus ir skirtas mikroprocesorių, o ne žaislų ir avalynės gabenimui. Nepaisant to, Freightos Air Index analitikų teigimu, elektroninės prekybos platformų, tokių kaip Temu ir Shein, generuojamos krovinių apimtys šiuo metu yra pagrindinė didelės paklausos, mažo prieinamumo ir didelių oro krovinių iš Kinijos į Europą ir Šiaurės Ameriką varomoji jėga.
Ilgainiui pasaulinės Tolimųjų Rytų elektroninės prekybos plėtros tempai aviacijos sektoriuje taip pat atrodo netvarūs. Tai reiškia, kad tolimojo susisiekimo krovininiais skrydžiais tiesiog nepavyks neatsilikti nuo paklausos, kurią sukuria Kinijos rinkos platformos. Praėjusių metų rinkos prognozėje „Boeing“ apskaičiavo, kad dinamiška Kinijos elektroninės prekybos ir greitųjų siuntų plėtra reiškia, kad vietinis komercinių krovininių laivų parkas iki 2042 m. turės išsiplėsti dar 190 mašinų ir pasieks 750 orlaivių lygį. Tai sudarys 20% visų tokio tipo orlaivių pasaulyje ir tiek pat visų naujų užsakymų krovininiams laivams, kurių iki 2042 m. reikės 925 vienetų.
Be didelių sąnaudų ir galimybės patenkinti didelę paklausą, yra dar viena esminė problema, kai kalbama apie oro logistikos naudojimą gabenant internetinius užsakymus. Būtent, nors šiuo metu iš Kinijos iškeliauja daug siuntinių, grįžta daug mažiau.
Sprendimas yra sandėliai, esantys visame pasaulyje ir visoje Europoje
Neatsitiktinai ir Lenkijoje vis dažniau girdime apie elektroninės prekybos rinkos gigantų užimamas erdves ne tik iš Azijos, bet ir iš JAV bei regiono žaidėjų. Tačiau kalbant apie Kinijos elektroninę prekybą, nieko ypač nestebina tai, kad didžiausios prekyvietės platformos nori platinti iš vietų, esančių netoli pagrindinių pardavimo rinkų, tuo pačiu apribodamos išlaidas ir pristatymo laiką, kaip tai daro jų konkurentai. Tačiau šio įsipareigojimo mastai įspūdingi. Kinijos MOC duomenimis, 2023 metų pabaigoje užsienyje esančių elektroninės prekybos sandėlių skaičius išaugo iki 1800 investicijų, o tai reiškia, kad per vienerius metus padidėjo 200 vietų.
– Elektroninės prekybos sektoriaus, įskaitant prekyvietės platformas, įtaka logistikos sektoriui Lenkijoje yra labai didelė ir itin svarbi pramonei. Nesvarbu, prekinį ženklą parduoda amerikietiškas ar azijietiškas prekės ženklas, nors visi pastebėjo, kad pastarojo aktyvumas pastaruoju metu akivaizdžiai išaugo. Didžiųjų prekybos platformų plėtra Europoje, taip pat ir Lenkijoje, buvo naudinga visiems operatoriams, kurie nusprendė susidoroti su elektroninės prekybos keliamais iššūkiais. Paskutinės mylios pristatymai, įvykdymo centrai ir, plačiau, sandėlių rinka, tikrai gavo daug naudos. Per pastaruosius kelerius metus nebuvo nei vienos rinkos ataskaitos, nei ketvirčio suvestinės, kuriose nebūtų atkreiptas dėmesys į elektroninę prekybą. Šiose publikacijose, be kita ko, matyti, kad 2019-2022 metais sandėlio resursai, skirti prekybą internetu vykdantiems subjektams, Lenkijoje išaugo 84 proc., o vien 2022 metais 30 proc. mūsų šalies sandėlio resursų užėmė elektroninė prekyba. Pernai elektroninė prekyba taip pat sudarė 11% visos rinkos paklausos, taip pat jos dėka viršijome 32 mln. kv.m laisvų, daugiausia modernių sandėlių plotų. Šiemet numatoma 34 mln. kv.m. Todėl sunku nepastebėti elektroninės prekybos indėlio į logistikos plėtrą, kuri garantuoja palaikymą kiekviename fizinio užsakymo vykdymo etape – sako visapusišką logistiką teikiančios „ID Logistics Polska“ elektroninės komercijos veiklos direktorius Marekas Kaniera. ir transporto sprendimai, elektroninės prekybos paslaugos ir tiekimo grandinės valdymas 18 šalių.
– Marketplace platformos taip pat suvaidino reikšmingą vaidmenį dinamiškame logistikos sektoriaus augime, o tai yra tiesioginis Lenkijos ir Europos interneto vartotojų apsipirkimo pasirinkimo rezultatas. Europoje tiesiog pirmenybę teikiame didelėms platformoms, kurios siūlo mokėjimo saugumą, didesnį pasirinkimą, patogumą, geresnes kainas ir, žinoma, pristatymo logistikos sprendimus iki galo. Dėl logistikos palaikymo šį modelį renkasi ir pardavėjai, kuriems prekyvietė yra jau paruoštas pardavimo sprendimas, leidžiantis pasiekti visiškai naujus klientus ir įžengti į naujas rinkas su labai ribotomis plėtros kaštais ir rizika“, – sako ekspertas.
– Tačiau logistikos paslaugos rinkai nėra lengvos, ypač kalbant apie asortimento įvairovę. Tuo pačiu interneto adresu galite įsigyti prekių, kurioms reikalinga kontroliuojama laikymo temperatūra, elektronikos, bet ir didelių gabaritų prekių. Tačiau laikyti juos viename sandėlyje neįmanoma, todėl vienam klientui dažnai atidaromos kelios vietos. Eksploatuojant dideles platformas svarbus ir užsakymų apdorojimo laikas. Čia svarbios minutės ir galimybė grąžinti internetu įsigytas prekes, o tai yra iššūkis, ypač elektronikos ir mados kategorijoje. Visiškai kitokio pobūdžio iššūkis yra galimybė susidoroti su didžiuliu užsakymų kiekiu, skaičiuojamu šimtais tūkstančių vienetų, ir nesvarbu, ar jie atkeliauja iš Amerikos ar Kinijos platformos, nes spaudimas kokybei ir aptarnavimo laikui yra tas pats abiem atvejais. Tuo pačiu matome, kad pastarųjų vykdomų užsakymų dalis nuo 2023 metų dinamiškai auga – komentuoja Marek Kaniera.
Marketplace platformos eksportas yra naujas Kinijos nacionalinis sportas
Kinai labai rimtai žiūri į internetines parduotuves, vykdančias tarpvalstybinę prekybą. Ne tik pačios platformos, bet ir administracija. Kinijos Liaudies Respublikos valstybės tarybos oficialaus informacijos biuro Valstybės tarybos informacijos biuro (SCIO) šiais metais pateikta informacija, pasiekė Kinijos tarpvalstybinės elektroninės prekybos sektoriaus – tiek importo, tiek eksporto – vertė. 2,38 trilijono juanių arba apytiksliai 331 mlrd. USD, ty 15,6 % daugiau nei per metus. Eksportas sudarė liūto dalį galutinio rezultato – 1,83 trilijono juanių (254,4 mlrd. USD) ir išaugo įspūdingais 19,6 proc. Importas sudarė 548,3 mlrd. juanių (76,2 mlrd. USD), o per metus padidėjo 3,9%. SCIO praneša, kad jau 2023 m. liepos mėn. 100 000 žmonių dalyvavo tarpvalstybinėje internetinėje prekyboje. Kinijos rinkos subjektai. Tai daugiau nei visos internetinės parduotuvės Lenkijoje, kurių, verslo žvalgybos agentūros „Dun & Bradstreet Poland“ duomenimis, pernai buvo 66 tūkst.
Kinijos prekybos ministerija atvirai pripažįsta, kad tarpvalstybinė elektroninė prekyba vaidina pagrindinį vaidmenį visoje Kinijos užsienio prekyboje. Tai nenuostabu, nes CBEC daugelį metų išlaiko augimą. 2020 metais buvo 25,7%, po metų 18,6%, 2022 metais tik 7,1%, o pernai net 15,6%. Remiantis naujausiomis MOC prognozėmis, tarpvalstybinės elektroninės prekybos, tiek importo, tiek eksporto, vertė šiais metais pasieks 2,95 trilijonus juanių, o tai žymi dar vieną šuolį, šį kartą beveik 24% per metus. Remiantis SICO duomenimis, paskelbtais šių metų balandžio 22 d. rodo, kad CBEC augo jau pirmąjį 2024 m. ketvirtį, per metus šoktelėjo 9,6% ir pasiekė 577,6 mlrd. juanių, arba maždaug 81,3 mlrd. USD, vertę.
Šį augimą daugiausia generuoja didelės platformos, tačiau jis neatsiranda iš niekur. Sektoriaus plėtrą lydi ilgalaikė ir daugiavektorinė strategija, įskaitant ciklišką vadinamųjų specialiųjų ekonominių zonų paleidimą. bandomosios zonos, išsibarsčiusios visoje Kinijoje. Šios zonos, be kita ko, siūlo: supaprastintos verslo registravimo procedūros, mokėjimo sistemų optimizavimas, apmokestinimas, muitinės procedūros, logistikos infrastruktūra ir sandėliavimo patalpos. Dinamiškos Kinijos CBEC plėtros fone yra ir kitų koordinuotų logistikos sprendimų sausumoje, jūroje ir ore, kurie yra skirti tolesniam sektoriaus vystymuisi. Geriausias to pavyzdys yra „Silk Road E-commerce“ – tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo platforma, sukurta siekiant paremti elektroninę prekybą, kuri yra Kinijos iniciatyvos „Belt and Road“ dalis.