- Sausros nuostolių įvertinimo sistema daugelį metų buvo prieštaringa.
- Ūkininkai kalbasi su viena po kitos einančiomis vyriausybėmis, tačiau pokyčių nebuvo.
- Trūksta ir ministerijos noro kalbėtis.
- Buvo plačiai paskelbta apie sausros komandos, kuri dirbtų su nuostolių įvertinimo sprendimais, sukūrimą. Net susikūrė grupė. Jo darbai prastesni.
- Paskutinis ūkininkų susirinkimas vyko gegužės 28 d. Nuo to laiko jie bandė gauti kitą nesėkmingai.
„Grassroots National Farmers' Protest“ atstovai, turėję dirbti sausros komandoje, pademonstravo nemažai nuostolių įvertinimo sistemos veikimo pažeidimų. Didelė jų dalis buvo susijusi su sausos aplikacijos veikimu, kuris, kaip žinoma, yra neefektyvus.
Skaityti daugiau
IUNG: sausra vis blogėja. Kur ir kokiuose pasėliuose padėtis blogiausia?
Sausas tepimas į krepšelį?
Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad sausros paraiškoje neteisingai skaičiuojamas ūkių nuostolių procentas (kas neatitinka savivaldybių komisijų sąmatos). Pavyzdžiais galima paminėti situacijas, kai gretimų pasėlių žalos įvertinimo laipsnis visiškai skiriasi, taip pat situacijas, kai draudimo bendrovių parengtos sąmatos labai skiriasi nuo paraiškos skaičiavimų.
Pati IUNG pripažino, kad programa neveikia taip, kaip turėtų, kad jie negali nustatyti pievų nuostolių lygio, – sako provincijos ūkininkas Emilis Miezajus. Vakarų Pomeranijos vaivadija. – Dėl neteisingų paraiškos duomenų daugelis ūkių neviršija šio stebuklingo 30 % nuostolio, todėl negali gauti pagalbos. Nenorime kasmet maldauti iš ministerijos išmaldos, nes iš išmaldos gyventi negalime. Norime sisteminių sprendimų, kurie neleistų mums kasmet susidurti su ta pačia problema, priduria jis.
Ūkininkai paprašė ministerijos pateikti sausros programos pirminius kodus arba bent jau algoritmus, atsakingus už programos loginį sluoksnį, o nuostolių dėl sausros skaičiavimus atlikti pagal konkrečius (apie 10 ūkių) nurodytus pavyzdžius. socialinė pusė. Šis veiksmas skirtas patikrinti, kaip programa veikia, ir nustatyti konkrečias klaidas. Tačiau ministerija šios idėjos nelinksta.
Gavome informaciją, kad ministerija negali mums pateikti duomenų, nes tai yra Centrinio informacinių technologijų centro (VTI), informatizacijos ministro paskirto administruoti prašymą dėl sausros, nuosavybė, todėl Žemės ūkio ministerija negali disponuoti. iš Didžiosios Lenkijos ūkininkė Agnieszka Beger. – Lyg ir nenorėtų, kad ši programa veiktų, būtų tikras įrankis, – susierzinęs sako jis.
Kaip pažymi OOPR atstovai, su programa yra daug problemų. Pradedant nuo jos sustabdymo, per paraiškoje kabojusias nerašytas paraiškas, pasėlių ir plotų porūšių išnykimą išsaugant savivaldybių komisijų ataskaitas, išsaugant neteisingą sąmatos datą +/- viena diena, iki pranešimo išsaugotose tuo metu savivaldybių komisijų sugeneruotose ataskaitose. jų patvirtinimo “ atstatyti anksčiau įvestą nuostolių %.
Skaityti daugiau
Sausra alina valstybės biudžetą ir ūkininkų kišenes
Ūkininkai nori turėti galimybę apskųsti sausros paraiškų rezultatus
Socialinė pusė prašė kelių pakeitimų. Jie, be kita ko, susiję su: leidžiantis apskųsti paraiškos skaičiavimus.
Norime, kad būtų galima apskųsti paraiškos skaičiavimo rezultatus, sako Emilis Miezaj. – Galime apskųsti komisijos ataskaitas, todėl nesuprantame, kodėl paraiškos ataskaitos yra galutinės – priduria jis. – Juolab, kad dauguma jų – ūkininko nenaudai. Norime, kad programoje būtų rodomas derliaus įvertinimo lygis per visą žalos vertinimo laikotarpį, sako jis.
IUNG pabrėžia, kad sausrų stebėjimo sistema kasmet vis labiau tobulinama. Tikslas – gauti duomenis, apimančius 5×5 m plotą. Tai gali užtrukti iki dvejų metų, todėl ūkininkai kreipiasi, kad šiam laikui būtų išjungta sausros programa ir komisijos grįžtų prie žalos vertinimo sistemos. Antrasis būdas galėtų būti aritmetinio vidurkio išvedimas iš paraiškos ir lauko komisijos rezultatų. Šių vertinimų rezultatų skirtumai dažnai būna labai dideli. Jų vidurkis būtų savotiškas sprendimas, kuris leistų sąžiningai elgtis su ūkininkais.
– Paraiška paremta nepilnais duomenimis – pabrėžia provincijos ūkininkė Urszula Suchocka. Varmijos Mozūrų vaivadija. – Šiuo metu IUNG neturi požeminio vandens lygio žemėlapių (pirmojo vandeningojo sluoksnio žemėlapis, nėra ataskaitos apie gruntinio vandens lygį), kurie yra būtini tiriant sausrą TUZ. Siūlėme, kad vienas iš privalomų parametrų, į kurį būtų atsižvelgiama taikant sausrą, būtų gruntinio vandens lygis, pagrįstas hidrogeologinių žemėlapių duomenimis. Kol šis parametras neįgyvendintas, taikymas sausrai turėtų būti tik pagalbinė priemonė, padedanti įvertinti sausrą tam tikroje vietovėje, o ne pagrindinis jos pasireiškimo laipsnio kriterijus. Priešingu atveju vietose, kurias paveikė atvirų kasyklų depresijos piltuvai, sauso naudojimo rezultatai bus klaidingi, – priduria jis.
Skaityti daugiau
Jau dabar žinoma, kada tiksliai ūkininkai gaus 2024 metų pagalbą už sausras
Kas yra sausra? Vis dar nėra teisingo apibrėžimo
Pagrindinė ūkininkų keliama tema yra pačios sausros apibrėžimas.
Šiuo metu sausros apibrėžimas, be kita ko, neapima: terminis stresas ar kritulių trūkumas auginimo periodais, ir tai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką derliui – pabrėžia Emilis Miezaj. – Tai temos, prie kurių grįžtame ne vienerius metus, ir nei ankstesnė, nei dabartinė valdžia nieko nenori daryti. Ministerija per šiuos 9 mėnesius nieko nedirbo. Socialiniuose tinkluose matome, kad vienam ministrui nuobodu. Mums susidaro įspūdis, kad taip daro ir kiti. Suspėjome nuimti derlių, įdirbti ir pasėti naujų javų. O ministerija vis dar stringa ir neranda laiko susitikimui, – priduria jis.
Ūkininkai pabrėžia, kad visos su sausra susijusios problemos kyla iš vieno bendro dalyko – efektyvios draudimo sistemos nebuvimo. Daugelis kompanijų visiškai nenori draustis nuo sausrų, o jei tai daro, įmokos yra siaubingai didelės. Dažnai nutinka taip, kad priemokos suma gerokai didesnė nei galima kompensacija.
Žemės ūkio pasėlių draudimo sistema turėtų būti privaloma visiems, vienoda ir suteikti galimybę palankesnėmis sąlygomis drausti pasėlius nuo visų nepalankių oro reiškinių, įskaitant sausrą, sako Miezaj. – Pirmiausia mums to reikia. Saugumas. Dabartinėje sistemoje 40% nuostoliai vos padengia priemoką. Tai kam apsidrausti? – klausia jis.
Kaip matote, yra daug problemų, kurias reikia išspręsti. Tačiau veiksmo nesimato. Ūkininkus erzina ministerijos neveiklumas.
– Per protestus girdėjome, kad problemos sprendžiamos prie stalo, o ne gatvėje. Tik ministerija to nenori, – reziumuoja Agnieszka Beger. – Jie gražiai kalba apie pokalbių poreikį, bet nejaučia, kad jų žodžiai virsta veiksmais. Ir liekame kitam sezonui su ta pačia problema – priduria jis.
