Ataskaita apima šešias valstybes nares, kurios teisiškai įpareigotos įsivesti eurą: Bulgariją, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Švediją.
Prisijungimas prie euro zonos yra atviras procesas ir pagrįstas konkrečiomis taisyklėmis. Ataskaita parengta remiantis konvergencijos kriterijais, kartais vadinamais „Mastrichto kriterijais“, nustatytais 10 str. 140 skyrius Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 1 str. Konvergencijos kriterijai apima: kainų stabilumą, patikimus viešuosius finansus, valiutos kurso stabilumą ir ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją.
Ataskaitoje nustatyta, kad valstybėse narėse, kurioms taikoma ataskaita, nominalios konvergencijos rezultatai skiriasi. Nė viena iš šių šalių šiuo metu neatitinka visų bendrosios valiutos įvedimo kriterijų. Bulgarija yra vienintelė šalis, atitinkanti visus kriterijus, išskyrus vieną, ir kurios nacionaliniai teisės aktai gali būti laikomi suderinami su Ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklėmis.
Ataskaitos išvados yra tokios:
- Švedija atitinka kainų stabilumo kriterijų.
- Bulgarija ir Švedija atitinka viešųjų finansų kriterijų, o Čekija, remdamasi birželio 19 d. Komisijos ataskaita pagal 1 str. 126 skyrius 3.
- Bulgarija, Čekija ir Švedija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.
- Bulgarija atitinka valiutos kurso kriterijų. Nė viena iš kitų valstybių narių nedalyvauja valiutų kurso mechanizme (VKM II); tačiau prieš prisijungiant prie euro zonos būtinas bent dvejų metų dalyvavimas šiame mechanizme be rimtos įtampos, susijusios su valiuta.
Skaityti daugiau
Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija: Nepaisant sunkumų, mokame ūkininkams
Bendras pasirengimo vertinimas
Ataskaitoje padaryta išvada, kad Bulgarijos teisės aktai, atsižvelgiant į konvergencijos ataskaitoje išdėstytas sąlygas ir aiškinimus, gali būti laikomi suderinami su ES teise. Likusiose penkiose išnagrinėtose euro zonai nepriklausančiose ES valstybėse narėse nacionalinės pinigų politikos teisės aktai nevisiškai atitinka Ekonominės ir pinigų sąjungos teisės aktus.
Komisija taip pat išanalizavo papildomus Sutartyje išvardytus veiksnius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant konvergencijos tvarumą. Ši analizė rodo, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės apskritai yra gerai integruotos į ES ekonomiškai ir finansiškai. Tačiau kai kurios iš jų susiduria su makroekonominiais sunkumais arba iššūkiais verslo aplinkoje ir institucinėje sistemoje, kurie gali kelti pavojų konvergencijos proceso tvarumui.
Šioje ataskaitoje pateiktam konvergencijos vertinimui įtakos turėjo keli dideli ekonominiai sukrėtimai per pastaruosius dvejus metus, taip pat per tą laiką įvykę politiniai pokyčiai. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sutrikdė pasaulinę energijos rinką ir tiekimo grandines, todėl 2022 m. energijos kainos išaugo rekordiškai. ES ekonomika pademonstravo nepaprastą atsparumą ir sėkmingai sumažino priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, taip apribodama neigiamą poveikį ekonomikai. veikla. Bendra ES infliacija pasiekė aukščiausią tašką 2022 m., nulemtą energijos, maisto ir kitų prekių kainų spaudimo. Staigus energijos kainų padidėjimas 2022 m. paskatino daugelį valstybių narių imtis neatidėliotinų paramos priemonių energetikos srityje, kad būtų galima sušvelninti ekonominį ir socialinį šio padidėjimo poveikį.
2023 m. ES ekonomika prarado pagreitį, paveiktą namų ūkių perkamosios galios erozijos, ribotos išorės aplinkos ir griežtesnių finansavimo sąlygų. Sumažėjus energijos kainoms ir sugriežtinus pinigų politiką, metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija ES smarkiai sumažėjo.
Tuo pat metu svarbios reformos ir investicijos įvairiose ES politikos srityse remiamos toliau įgyvendinant Atgaivinimo ir atsparumo priemonę ir sanglaudos politikos programas, prisidedančias prie viešųjų finansų tvarumo. Nauja ekonomikos valdymo sistema ir toliau remia ilgalaikį skolos tvarumą ir ekonomikos augimą.
Skaityti daugiau
Žemės ūkio biudžeto vykdymas 2023 m. Kiek buvo išleista ir ką apie tai sako Aukščiausioji kontrolė?
Eurobarometras: bendra parama eurui euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse
Remiantis naujausia Eurobarometro apklausa, dauguma piliečių (59 %) euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse mano, kad bendroji valiuta padarė teigiamą poveikį ją jau naudojančioms valstybėms narėms. Dauguma (53 proc.) taip pat mano, kad euro įvedimas turėtų teigiamą poveikį tiek jų šaliai, tiek jiems asmeniškai (56 proc.).
Iš viso 58 proc respondentų pritaria euro įvedimui. Palaikymas ypač ryškus Rumunijoje (77 %) ir Vengrijoje (76 %), po to seka Švedija (55 %), Čekija (49 %), Bulgarija (49 %) ir Lenkija (47 %). Teigiamas euro suvokimas pirmiausia auga Čekijoje – 6 procentiniais punktais, palyginti su praėjusiais metais.
Kita vertus, Bulgarija yra šalis, kurioje didelis procentas piliečių (71 %) mano, kad euras bus įvestas per penkerius metus. 64 proc bulgarų mano, kad įvedus eurą kainos augs, o 44 proc (padidėjimas 2 punktais) teigia, kad euro įvedimas turėtų teigiamą poveikį jų šaliai.
Šaltinis: EK pranešimas spaudai
Skaityti daugiau
Lenkijai įstojus į ES ne viskas klostėsi gerai. Kas tiksliai?
