- Kinijos naftos importas liepos mėnesį sumažėjo 12%, palyginti su birželio mėn., ir 3%, palyginti su 2023 m. liepos mėn., o tai kelia susirūpinimą dėl šalies ekonomikos būklės ir būsimos naftos paklausos.
- Tokie veiksniai kaip elektromobilių augimas, perėjimas prie SGD sunkvežimiuose ir gamybos bei nekilnojamojo turto sulėtėjimas prisideda prie šios tendencijos.
- Kai kurie analitikai mano, kad sulėtėjimas yra laikinas, kiti teigia, kad Kinijos naftos paklausa jau galėjo būti pasiekusi aukščiausią tašką, o tai turi reikšmingų pasekmių pasaulinėms naftos rinkoms.
Neaiškumas dėl Kinijos naftos paklausos tapo vieninteliu svarbiausiu naftos kritimo veiksniu. Kiekvieną kartą, kai analitikai nurodo mažesnes kainas, tai yra dėl netikrumo dėl paklausos Kinijoje arba dėl galimo tikrumo, kad ši paklausa nedidės.
Kaip didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, Azijos jėgainė turi gana suprantamą reikšmę naftos rinkoms. Tų rinkų žaidėjams gali tekti pradėti prisitaikyti prie idėjos, kad Kinija toli ateityje nebevartos vis daugiau žalios naftos.
Naujausi Kinijos ir žalios naftos importo duomenys nuvylė daugelį tų, kurie padarė pirmiau minėtą prielaidą. Liepą Kinija importavo 12 % mažiau naftos nei 2023 m. liepos mėn. nukrito.
Tolesnėse galimai kritinėse naujienose Indija ką tik aplenkė Kiniją kaip didžiausią Rusijos naftos, kuriai taikomos sankcijos, pirkėją beveik 2,1 mln. barelių per dieną, o tai reiškia 4,2% per mėnesį ir 12% metinį augimą.
Kartu su naftos importo skaičiais, Kinijos ekonominiai duomenys padidino paklausos neapibrėžtumą, kuris apėmė prekybininkus ir analitikus. Gamybos augimo sulėtėjimas ir nekilnojamojo turto krizė yra gana rimta priežastis nerimauti dėl naftos paklausos šalyje, garsėjančioje gamybos pramone ir kadaise klestinčiu nekilnojamojo turto sektoriumi.
Atrodo, kad šis neapibrėžtumas pasiekė kulminaciją: „Reuters“ apžvalgininkas Clyde'as Russellas šią savaitę iškėlė klausimą, ar Kinijos paklausa dar nepasiekė piko. Russellas atkreipė dėmesį į rekordinį Kinijos žalios naftos importo tempą praėjusiais metais ir suvokimą, kad dauguma analitikų ir prekybininkų mano, kad šių metų sulėtėjimas yra laikinas dalykas. Ir tada jis uždavė klausimą: o jei ne?
Nesunku suprasti, kodėl tiek daug rinkos dalyvių tikisi, kad paklausos svyravimas yra laikina problema. Kaip pabrėžė Russellas, Kinijos naftos importas 19 metų iš eilės augo tiesia trajektorija, o 2020 ir 2021 metais dėl pandemijos užblokavimo smarkiai sumažėjo. Tada jie pradėjo atsigauti ir pernai pasiekė visų laikų rekordą – 11,29 mln. barelių per dieną.
Daugelis naftos bulių dėjo viltis į Kinijos atsigavimą po pandemijos. Galų gale buvo prasminga, kad šalis, kuri importavo vis didėjančius naftos kiekius, pasibaigus karantinams grįš prie šios augimo tendencijos. Atrodo, kad ši rinkos žaidėjų grupė nepaisė kitų procesų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pramonės bėdų po ilgus metus augančio vyriausybės steroidų vartojimo ir gamybos sulėtėjimo pasaulinėje ekonomikoje, kurioje daugelis didelių žaidėjų vis dar stengiasi atsistoti po pandemijos.
Tada, žinoma, yra elektrinių transporto priemonių istorija. Kinija siekė tapti elektrinių transporto priemonių lydere, ir tai padarė. Šiuo metu šalis yra didžiausia elektromobilių rinka pasaulyje. Ir tai rinka, kuri ir toliau auga, kitaip nei, pavyzdžiui, elektromobilių rinka Europoje, kur elektromobiliams vis dar sunku konkuruoti su automobiliais su vidaus degimo varikliais.
Taip nėra Kinijoje, kur įkraunamų hibridų ir akumuliatorinių elektromobilių pardavimas sudarė daugiau nei 50 % visų automobilių pardavimų, iš viso 853 000, remiantis rinkos tyrimų bendrovės Rho Motion duomenimis, kaip anksčiau šį mėnesį citavo Reuters. Būtent ši elektromobilių pardavimo augimo tendencija paskatino Sinopec, valstybinę naftos įmonę, prognozuoti , kad naftos paklausa Kinijoje pasieks piką iki 2027 m.
Didelės naftos paklausos lūkesčius lemiantis veiksnys yra dyzelino pakeitimas suskystintomis gamtinėmis dujomis kaip kuras sunkvežimiuose. SGD atpigus ir degant švariau nei dyzelinui, pramonės mašinų operatoriai keičiasi, o pernai dyzelino paklausa sumažėjo 200 000 barelių per dieną, teigia Wood Mackenzie.
Kai kurie iš šių veiksnių, turinčių įtakos Kinijos naftos paklausai, yra nuoseklios tendencijos, pavyzdžiui, elektromobilių augimas. Kiti yra nulemti rinkos, pavyzdžiui, dyzelino pakeitimas SGD. Tuo metu, kai SGD kainos šoktels, perėjimas sulėtės. Taip pat yra gamybos ir nekilnojamojo turto veiksnys, kur vargu ar sulėtėjimas bus nuolatinis. Vis dėlto, atsižvelgiant į perteklinius pajėgumus, kuriuos Kinija sukūrė abiejuose sektoriuose, atsigavimas gali būti kuklesnis, nei gali tikėtis.
Tai reiškia, kad Kinija gali nebegrįžti į savo kelią – vartoti vis didėjančius žalios naftos kiekius. Tiesa, buvo nerealu tikėtis, kad taip nutiks. Kinija priklauso nuo importo beveik 60 % suvartojamo kiekio, o Kinija nemėgsta tiek pasikliauti importu. Tikslinga daryti viską, kad ši priklausomybė būtų sumažinta skatinant alternatyvius energijos sprendimus. Kitaip tariant, didžiausias naftos poreikis Kinijoje gali būti čia arba visai šalia, bet tik laiko klausimas, kada tas pikas ateis. Kuo greičiau rinka prisitaikys, tuo greičiau ji galėtų pradėti kreipti dėmesį į kitus pasaulines kainas lemiančius veiksnius, pavyzdžiui, pasiūlą.
Oilprice.com pateikė Irina Slav
Daugiau populiariausių skaitinių iš Oilprice.com
