Didėjančio gyvulininkystės automatizavimo eroje vis labiau nerimaujama dėl galimo dirbtinio intelekto valdomų robotų sistemų perėmimo šios produkcijos priežiūrą. Ar zootechnikai turėtų susirūpinti savo profesijos ateitimi? Atsakymą į šį klausimą pateikė inž. dr. Agnieszka Antczak iš PFHBiPM analizės ir plėtros skyriaus šių metų galvijų augintojų žiemos mokykloje.
Skaityti daugiau
29-oji galvijų augintojų žiemos mokykla jau už nugaros. Intensyvinimas ar darnus vystymasis?
DI gali pakeisti zootechnikus tradicine šios profesijos prasme
– Manau, kad tradiciniu šios profesijos supratimu, dirbtinis intelektas (AI) ateityje gali pakeisti zootechnikus. Tai tik laiko ir technologijos diegimo pelningumo klausimas, sakė dr. Antczak.
Kaip paaiškino mūsų pašnekovas, šiuo metu zootechnikai, be kita ko, užsiima: kontroliuojant atskirus gyvūnus ir grupes, juos valdant, renkant ir analizuojant duomenis, valdant automatines sistemas ir valdant išteklius, tame tarpe ir žmogaus, tokioms užduotims net kuriamas dirbtinis intelektas.
Zootechniko profesija išliks, nors kiek kitokios formos
Tačiau mūsų pašnekovas įsitikinęs, kad zootechniko profesija išliks, nors ir kiek kitokios formos.
– Zootechnikas ateityje bus dirbtinio intelekto valdymo ir parametrų bei procedūrų nustatymo specialistas, skirtas konkretiems ūkiams. Tai bus žmogus, išauklėtas taip, kad galėtų užmegzti dialogą su dirbtiniu intelektu, panaudoti jį efektyviam darbui ir kontroliuoti jo veiklą“, – sakė daktaras Antčakas.
Kaip pabrėžė ji, ar zootechnikas susidurs tokioje realybėje, pirmiausia priklausys nuo jo mokymosi proceso, tad žemės ūkio universitetai čia vaidins pagrindinį vaidmenį.
Skaityti daugiau
Pagerėja našumas ir savijauta dėl raminančių feromonų
Naudingo bendradarbiavimo galimybė
Mūsų pašnekovas dirbtinio intelekto panaudojimą gyvulininkystėje vertina kaip naudingo bendradarbiavimo galimybę, o ne riziką išstumti žmones.
– Dirbtinio intelekto įvedimas į darbą tvarte atleistų zootechniką nuo veiklos, kurią būtų galima automatizuoti. Mano nuomone, tai gali būti įdomus bendradarbiavimas, kuriame galutinį žodį tars zootechnikas, o dirbtinis intelektas jam tiesiog padės“, – sakė dr. Antczak.
Kol gamybos objektas yra gyvūnas, reikalingas žmogus
Ji taip pat pabrėžė, kad tai nereiškia, kad analitikas, neturintis žinių apie gyvulininkystę, galės būti zootechniku. Jei taip būtų, dirbtinis intelektas galėtų perimti beveik 100 proc. zootechnikų veikla.
– Mano nuomone, kol gamybos, veisimo ar veisimo objektas yra gyvūnas, reikia žmogaus, turinčio empatiją, sveiko proto ir gebančio reaguoti nenumatytose situacijose, – sakė mūsų pašnekovas.
– Dirbtinis empatijos intelektas greičiausiai niekada nepasimokys, o krizinių situacijų atveju jis turi keletą kartų praktikuoti duotą scenarijų, kad sudarytų tokios situacijos sprendimo tvarką. Tam reikia didžiulių duomenų apie situacijas, kurios pasitaiko ne itin dažnai, todėl žmonės bus nepakeičiami labai ilgai – aiškino daktaras Antčakas.
Skaityti daugiau
Kaip greitai įvertinti gerovę tvarte? Karvių gerovės rodiklių santrauka
Sėklinimo darbai – tik laiko klausimas. Tačiau pelningumas išlieka pagrindine problema
Mūsų pašnekovas pastebėjo, kad esminis klausimas bus ir investicinės sąnaudos bei individualių sprendimų įgyvendinimo pelningumas.
– Technologijos ir toliau vystysis. Manau, tai laiko ir pinigų klausimas, pavyzdžiui, apvaisinimo robotai. Dabar yra tikslūs manipuliatoriai, kurie ateityje galėtų sėklinti karves tinkamai sukonstruotoje sėklinimo dėžėje. Tačiau pelningumas išlieka pagrindine problema. Gali pasirodyti, kad žmonių paslaugos ilgą laiką bus pigesnės nei dirbtinio intelekto valdomų sistemų robotizavimas ir sujungimas – padarė išvadą dr. Antczak.
