Latvijoje 27% gyventojų tikisi, kad jų finansinė padėtis pablogės per ateinančius 12 mėnesių, remdamiesi apklausos duomenimis, jų finansinė padėtis tikisi 18%, o 33% gyventojų jų finansinė padėtis išliks nepakitusi per ateinančius 12 mėnesių. Tuo pačiu metu Lietuvoje 39% respondentų prognozuoja, kad finansinė padėtis per ateinančius metus išliks nepakitusi, 19% tikisi, kad ji pagerės, o 16% tikisi pablogėti. Estijoje stabilią finansinę situaciją prognozuoja 22 proc., jos gerėjimą – 14 proc., o pablogėjimą – 41 proc. Nors trečdalis Baltijos šalių gyventojų nesitiki atlyginimų augimo per artimiausius 12 mėnesių, kai kurie respondentai nusiteikę teigiamai, pavyzdžiui, Latvijoje 21% respondentų tikisi, kad atlyginimas galėtų padidėti iki 10%. 18–39 metų amžiaus gyventojai palankiau vertina atlyginimų augimą. Bankas taip pat pažymėjo, kad nors per pastaruosius metus infliacija faktiškai sustojo, ketvirtadalis Baltijos šalių gyventojų jos mažėjimo kasdieniame gyvenime nejaučia, o jų perkamoji galia išliko nepakitusi, rodo apklausa. Latvijoje 4% respondentų teigė, kad jų perkamoji galia pagerėjo ir jie gali nusipirkti daugiau. Savo ruožtu Latvijoje 39% respondentų pažymėjo, kad jų perkamoji galia, priešingai, pablogėjo ir jie galėjo pirkti mažiau, o Estijoje 53% respondentų nurodė, kad perkamoji galia pablogėjo. Kalbėdami apie paskolų palūkanų didėjimą, Latvijoje 53% respondentų, Lietuvoje 52% respondentų, o Estijoje 47% respondentų teigė neturintys paskolų, todėl tai neturėjo jokios įtakos jų biudžetui. Tuo tarpu Latvijoje 16 proc. teigė, kad augančios paskolos įmokos pernai privertė permąstyti ir mažinti kasdienes išlaidas, o Lietuvoje taip teigė 19 proc., o Estijoje – 28 proc. Kylančios palūkanų normos privertė 8% respondentų Latvijoje ir 9% Lietuvoje ir Estijoje nepirkti nekilnojamojo turto. Tuo pat metu per artimiausius 12 mėnesių Baltijos šalių gyventojai planuoja įsigyti reikšmingesnių pirkinių, pavyzdžiui, 29% Latvijos gyventojų planuoja keliauti, 26% įsigys tai, ko reikia būstui remontuoti ar pagerinti, 17 % planuoja įsigyti naują buitinę techniką ar baldus, 12 % planuoja pirkti naują automobilį ir 6 % – naują būstą. Planuodami didelius pirkinius, 75% planuoja juos finansuoti iš santaupų, 16% naudosis banko paskola ir 7% planuoja skolintis iš artimųjų. Banko „Citadele“ ekonomistas Martinas Abolinsas pastebėjo, kad nors beveik 30% Latvijos gyventojų tikisi, kad ateinančiais metais jų finansinė padėtis gali pablogėti, tačiau po pastaraisiais metais patirtų ekonominių sukrėtimų ir didelės infliacijos tai tikrai nestebina. Pasak ekonomisto, teigiama, kad daugiau nei pusė Latvijos gyventojų tikisi, kad jų finansinė padėtis pagerės arba išliks nepakitusi, o galimo atlyginimų mažinimo baiminasi tik 6 proc. Atlyginimai Latvijoje kyla, o teigiamos gyventojų nuotaikos yra svarbi prielaida grįžti prie ekonomikos augimo. Bankas „Citadele“ kartu su tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų gegužę atliko finansinės padėties ir gyventojų prognozių tyrimą, internetu apklausdamas daugiau nei 3000 Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
