Neseniai „Norstat“ užsakymu „Luminor“ atlikta Estijos mažųjų ir vidutinių įmonių apklausa rodo, kad 44 procentai įmonių, jei turėtų laisvų lėšų, jas panaudotų darbuotojų atlyginimams didinti, skirdamos tam tikrą prioritetą tiek verslo plėtrai, tiek darbuotojų mokymui. . /nginx/o/2024/05/20/16086903t1heb56.jpg)
Piniginė. Nuotrauka: Aivar Aotäht / Sakala
Neseniai „Norstat“ užsakymu „Luminor“ atlikta Estijos mažųjų ir vidutinių įmonių apklausa rodo, kad 44 procentai įmonių, jei turėtų laisvų lėšų, jas panaudotų darbuotojų atlyginimams didinti, skirdamos tam tikrą prioritetą tiek verslo plėtrai, tiek darbuotojų mokymui. .
„Mūsų apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai įmonių prioritetai šiandien. Rezultatai gerai atspindi nuotaikas, kylančias iš mūsų bendravimo su įmonėmis – Estijos įmonės net ir sunkiais laikais rūpinasi gerais darbuotojais ir yra pasirengusios prisidėti prie savo darbuotojų gerovės, jei aplinkybės leidžia“, – sakė Indrek Julge, Korporatyvinės bankininkystės vadovas. Luminor Estija.
„Jei pagaliau išsipildys analitikų lūkesčiai, kad mūsų ekonomika atsigauna, tuomet, žinoma, svarbu, kad būsimo augimo vaisiais būtų dalijamasi su darbuotojais“, – sakė J. Julge. „Nors atlyginimų augimas Estijoje pastaraisiais metais buvo pastebimas, net ir esant nuosmukiui, didžiąją jo dalį suvalgė didelė infliacija.
Lyginant Baltijos šalis, daugiausia dėmesio darbo užmokesčiui skyrė Estijos įmonių vadovai. Lietuvoje norą didinti atlyginimus nurodė 36% įmonių vadovų, o Latvijoje ši dalis siekė 30%.
Kartu su atlyginimų kėlimu 33% Estijos įmonių nurodė verslo plėtrą kaip prioritetą, jei yra turimų išteklių, 21% nurodė darbuotojų mokymą, o beveik penktadalis, arba 20% – investicijas į inovacijas ir technologijas.
Anot Indreko Jylge, logiška, kad po ilgo sąstingio laikotarpio verslininkai siekia naujo augimo, o tai galima padaryti daugiausia investuojant į naujas technologijas ir mokant darbuotojus šioje srityje.
„Džiugina tai, kad kartu su didelėmis įmonėmis daugelis mažų ir vidutinių įmonių taip pat supranta, kad vien investuoti į naujus technologijų sprendimus neužtenka, jei jų darbuotojai nepalaiko naujovių“, – sako Estijos „Luminor“ verslo bankininkystės vadovas. „Manau, kad stebėdami kitų sėkmę, vis daugiau lyderių supranta, kad toks požiūrių rinkinys yra geriausias būdas užtikrinti, kad verslas būtų kuo efektyvesnis ir konkurencingesnis.
Tyrimas taip pat rodo, kad lyginant su pietinėmis kaimynėmis Estijos MVĮ finansinė padėtis yra geresnė, bent jau teigia patys vadovai. „Jei Estijoje tik dešimtadalis respondentų teigė neturintys laisvų lėšų, tai Latvijoje ir Lietuvoje šis skaičius yra beveik dvigubai didesnis – atitinkamai 17 ir 18 procentų“, – sakė Julgė.
Pasak Julgės, pastarieji keleri metai verslininkams buvo sunkūs, o tai paaiškina atsargų požiūrį į ateitį: tik ketvirtadalis apklaustųjų šiemet planuoja plėsti verslą, o ne 60 proc.
„Kita vertus, apklausos rezultatai rodo, kad net ir sunkiais laikais žmonės galvoja, kaip pasisekti ateityje ir kaip geriau pasiruošti kitam augimo etapui. Šiame kontekste labai svarbu, kad verslininkai rastų entuziazmo ir drąsos dairytis aplinkui atviromis akimis, kad galėtų pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, kurias siūlo, pavyzdžiui, valstybės parama ar kreditiniai produktai palankesnėmis sąlygomis“, – pridūrė J. Jülge.
„Norstat“ apklausą tarp Baltijos šalių įmonių atliko šių metų balandžio-gegužės mėnesiais. Luminor banko užsakymu kiekvienoje šalyje buvo apklausta 250 mažų ir vidutinių įmonių, kuriose dirba iki 249 darbuotojai, vadovų.
