„Citadele“ banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, estai, palyginti su latviais ir lietuviais, savo būsimą finansinę padėtį vertina daug pesimistiškiau. /nginx/o/2024/03/04/15927245t1h7280.jpg)
Piniginė. Nuotrauka: IMAGO
„Citadele“ banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, estai, palyginti su latviais ir lietuviais, savo būsimą finansinę padėtį vertina daug pesimistiškiau.
41% estų mano, kad jų finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, ir tik 14% mano, kad ji gali pagerėti.
41 proc. Estijos gyventojų manė, kad jų finansinė padėtis kitais metais pablogės, Latvijoje taip manė 27 proc., o Lietuvoje – 16 proc. Tarp latvių ir lietuvių daug daugiau manančių, kad jų finansinė padėtis nė kiek nepasikeis. Taip Estijoje atsakė 22 proc., Latvijoje – 33 proc., o Lietuvoje – 39 proc.
Estijoje – 14 proc., Latvijoje – 18 proc., Lietuvoje – 19 proc. respondentų mano, kad jų finansinė padėtis pagerės.
„Estų pesimizmo priežastis tikriausiai yra ilgalaikis ekonomikos nuosmukis, smarkiai auganti infliacija ir palyginti aukštos palūkanų normos“, – sakė „Citadele Estijos“ mažmeninės bankininkystės vadovė Marina Hakiainen. „Darbo užmokestis išaugo, bet ne tokiu greičiu, kaip kainos, todėl žmonės taip pat yra atsargūs dėl ateities.
Apklausoje taip pat buvo klausiama, ar žmonės mano, kad kitais metais jų atlyginimai gali padidėti. Nors finansinės padėties pagerėjimu tiki 14% Estijos gyventojų, atlyginimų augimu tiki daugiau – 23% respondentų. 8% mano, kad jų atlyginimas greičiausiai mažės, o 34% mano, kad atlyginimas nesikeis.
„Akivaizdu, kad taip yra dėl pastebimai išaugusios pragyvenimo kainos Estijoje – žmonės tiki didėjančiais atlyginimais, bet tuo pačiu netiki, kad tai reikšmingai pagerins jų finansinę padėtį“, – pažymėjo Hakiainenas. Ji pridūrė, kad vilties žmonėms gali suteikti tai, kad Estijos ekonomika pagaliau išbrido iš recesijos ir gali pradėti vytis Latviją ir Lietuvą, kur jau pasiektas ekonomikos augimas atsispindi pozityvesnėje žmonių nuotaikoje.
„Be to, Europos centrinis bankas neseniai pirmą kartą sumažino palūkanų normas. Netrukus pradės mažėti Euribor norma, o tai palengvės daugeliui būsto paskolos turėtojų. Kiekvienas, kuris nori pagreitinti šį procesą, tikrai turėtų pagalvoti apie turimos būsto paskolos refinansavimą, kad iš banko gautų palankesnes sąlygas“, – sakė M. Hakiainen.
Šių metų gegužę „Citadele“ banko užsakymu tyrimų įmonė „Norstat“ atliko visos Baltijos šalių tyrimą. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 1000 žmonių nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
