Mūsų gamyba pamažu mažėja, tačiau, be reguliavimo problemų, tai daugiausia dėl ekonominių priežasčių.
Jei atsisakome anglies, dėl kainų geriausia kuo greičiau panaudoti vietinę anglį. Tačiau ši žaliava daugelį metų išliks labai svarbi mūsų ekonomikai. Pagal Vyriausybės patvirtintą Lenkijos energetikos politiką, 2030 metais anglies dalis elektros gamyboje dar gali siekti 56 proc. Tačiau tai nebūtinai bus iš Lenkijos kasyklų, – komentuoja Sławomir Wołyniec, V-Project valdybos prezidentas.
Kalbant apie pačią kasybą, Lenkijoje jau ne vienerius metus kalbame apie sparčiai progresuojančią perėjimą nuo akmens anglies. Per pastaruosius 40 metų vietinės žaliavos gavyba sumažėjo per 75%. – nuo rekordinių 200 mln. tonų 1979 m. iki mažiau nei 49 mln. tonų 2023 m. Visai kitaip atrodo pasauliniu mastu.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) skaičiavimais, pasaulyje anglies gavyba jau viršija 8,8 mlrd. tonų. Skirtingai nuo to, ką stebime Europoje, jo suvartojimas taip pat auga, šiuo metu vertinamas 8,3 mlrd. tonų. Azijos šalys yra abiejų lyderių.
Palyginti su likusiu pasauliu, mes ribojame anglį, tačiau Europoje dominuojame kasyboje
Nors akmens anglių gavyba Lenkijoje palaipsniui mažėja, o 49 mln. tonų 2023 m. nėra įspūdingi, palyginti su 4,66 mlrd. tonų per tą patį laikotarpį Kinijoje arba 775 mln. vienas didžiausių šios žaliavos gamintojų Europoje.
Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais akmens anglį išgaus tik dvi Europos Sąjungos šalys: Čekija ir Lenkija, mūsų šalis atsakys net už 93 proc. ES kasyba. Nepaisant politikos ir strategijų, kuriomis siekiama sumažinti CO2 išmetimą ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį, anglys vis dar atlieka pagrindinį vaidmenį Lenkijos energijos derinyje.
Lenkijos vyriausybė planuoja laipsnišką energetikos pertvarką, tačiau anglies paklausa išlieka didelė dėl esamos energetikos infrastruktūros ir sunkumų greitai pereinant prie kitų energijos šaltinių.
Anglis yra pagrindinė energetinė žaliava šalyje, jos naudojimas susijęs tiek su elektros, tiek su šilumos gamyba.
Pastaraisiais metais anglies suvartojimas Lenkijoje vidutiniškai siekė 70–80 mln. tonų per metus. Nors gamyba iš kitų šaltinių pamažu didėja, skaičiavimais, iki 2030 m. mūsų energetikos sektoriui vis dar reikės apie 55–60 mln. tonų akmens anglies.
Šios žaliavos paklausa Europos Sąjungoje mažėja daug sparčiau, o šiuo metu suvartojama apie 160 mln. tonų. Mūsų ekonomikos poreikiai ir ateinančiais metais išliks dideli. Daugumą jų galėtų patenkinti vietinė kasyba, nes anglies mūsų šalyje netrūksta, o tiksliau turime jos perteklių, – komentuoja V-Project valdybos prezidentas Sławomiras Wołyniecas.
2024 m. vasario mėn. akmens anglių atsargos buvo daugiau nei 206 procentais didesnės. didesnis nei metais anksčiau, bet ir 10 proc. didesnis nei sausį.
Skaityti daugiau
Ne tik elektra brangsta. Pasiruoškite didesnėms sąskaitoms už vandenį ir kanalizaciją
Galime atsiriboti nuo vietinių anglių, bet ne nuo anglies apskritai
Lenkijos energetikos sektoriaus transformacija į nulinės arba mažai teršalų išmetančius šaltinius yra neišvengiama. Ne tik dėl dekarbonizacijos įsipareigojimų, bet ir dėl vis didėjančio anglies blokų amžiaus, kurių eksploatacija brangs. Tačiau mūsų energetikos sistemos specifika reiškia, kad anglies mums prireiks dar ilgai.
Lieka klausimas, iš kur mes jo gausime. Pagal vyriausybės planus vietinė kasyba baigsis po 2050 m.
Tačiau atsargų dar turime, tad lengviausia būtų griebtis žaliavos, kurios Lenkijos kasyklose ir sandėliuose pilna sąvartynų. Juolab kad dėl vietinės anglies pertekliaus jos kaina krenta. Tačiau tai per mažai, kad galėtų konkuruoti su importiniu.
Skaityti daugiau
Įsigaliojus Aplinkos apsaugos ministerijos reglamentui rytinėje sienoje trūks kuro anglies
Anglies gavybos efektyvumas turi savo kainą
Atrodytų, kad žaliava, vežama į Lenkiją per pusę pasaulio, turi būti brangesnė nei išgaunama vietoje. Tačiau yra visiškai priešingai. Viskas paremta efektyvumu.
Anglies kasyba Lenkijoje yra brangi. Giluminė kasyba nėra ir niekada nebus konkurencinga atviroms kasykloms. Kasybos atviroje duobėje gavybos kaštai pasaulyje yra nuo kelių iki keliolikos kartų mažesni nei gavybos kaštai Lenkijos kasyklose. Siekdami patenkinti Lenkijos rinkos poreikius, importuojame anglį iš kitų žemynų, kurios dažnai, palyginti su kainomis, kurias tenka mokėti už vietinę žaliavą, nepaisant didelių jūrų ir sausumos logistikos kaštų, vis tiek išlieka geresniu pasirinkimu gavėjams. – aiškina Sławomir Wołyniec, V-Project valdybos prezidentas.
Lenkiškų anglių kainos sistemingai krenta
Reikia pripažinti, kad vietinė žaliava nuo praėjusių metų pabaigos reguliariai atpigo. Pagal ARP indeksą, kovo mėnesį jie siekė 481,76 PLN/t už PSCMI1 ir 618,75 PLN/t už PSCMI2.
Tačiau tuo pačiu metu anglies rinkos kaina pagal ARA indeksą siekė ne daugiau kaip 478 PLN/t, ir pažymėtina, kad tai buvo neabejotinas pikas, palyginti su ankstesnėmis ir vėlesnėmis kotiruotėmis. Energetikos pramonei importuota anglis smulkių frakcijų sijojimo pavidalu yra dar pigesnė ir rinkoje ją galima įsigyti už gerokai mažesnę nei 20 PLN/GJ, t. y. apytiksliai 400 PLN už t kainą, – aiškina Sławomiras Wołyniecas, bendrovės valdybos prezidentas. V-Projektas.
Atsižvelgiant į tai, kad norint išgauti milijoną tonų per metus, priklausomai nuo kasyklos, šalyje reikia įdarbinti nuo 800 iki 1600 kalnakasių, o JAV ar Australijoje – 100-150 kalnakasių.
Skaityti daugiau
Zelenskis: Ukraina bus visateise Europos Sąjungos nare
Tačiau vietinė kasyba atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį. Visų pirma tai susiję su saugumu, nepriklausomybe ir energetiniu savarankiškumu. Kokios jos svarbios, parodė 2022 m., kai anglies kainos (iš karto po Rusijos agresijos prieš Ukrainą) tarptautinėse rinkose pakilo keliais šimtais procentų.
Tada vietinė anglys buvo du ar net tris kartus pigesnės nei importuotos, tačiau jas galėjo gauti tik klientai, sudarę ilgalaikes sutartis.
