Prieš mėnesį startavęs internetinių parduotuvių kainų lyginimo portalas Pricer.lt tarp prekybininkų sukėlė įdomių diskusijų – ar tai neprasilenkia su teisės aktais ir ar už dalyvavimą projekte negresia baudos iš Konkurencijos tarybos pusės.
Užsienio šalyse konkurenciją reguliuojančios institucijos skatina kainų lyginimo platformų kūrimą. Tačiau kas vis dar gąsdina prekybininkus Lietuvoje? Išties kainų lyginimas yra sudėtinga teisės sritis, o rinkos dalyvių ribotos žinios ir neteisingas kainų lyginimo platformų gretinimas su gąsdinančiais precedentais mūsų šalyje kuria sąlygas nepagrįstai baimei. Jeigu kalbėtume konkrečiau – kainų lyginimas Lietuvoje yra gana nauja tema, šalyje neturime daug praktinės patirties, nes kainų palyginimo platformų pavyzdžių yra vos keletas. Kita priežastis – verslo rinką sudrebinę komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) ar kino teatrų susitarimų atvejai, pasibaigę itin didelėmis baudomis. Taigi, atsakymas trumpas – prekybininkai nors ir drąsiau, tačiau be pernelyg didelio entuziazmo dalijasi savo informacija apie kainas, kadangi baiminasi kaltinimų karteliniais susitarimais.
Užsienio šalyse, kad ir Didžiojoje Britanijoje, konkurenciją reguliuojančios institucijos akcentuoja kainų palyginimo platformų svarbą. Jų teigimu, tai kuria konkurenciją, ją skatina, todėl vertintinas kaip teigiamas reiškinys. Kainų palyginimo platformos yra viena iš konkurencijos didinimo sąlygų, kadangi jų duomenys suteikia vartotojams daugiau informacijos ir atveria didesnes galimybes pasirinkti tinkamiausią pardavėją. Ką apie kainų lyginimą mano Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba?
