Kaip ir daugelyje šiuolaikinių prietaisų, perkant televizorių, nurodoma, kiek įmanoma daugiau parametrų – tačiau kurie iš jų svarbiausi? Kaip nesuklysti renkantis televizorių?
VIDEO APŽVALGA
Dydis?
- Patalpos dydis
Prieš pasirenkant konkretų modelį, įvertinkite, koks patalpos, kurioje nori pastatyti ar pakabinti televizorių, plotas. Labai mažiems kambariams (pavyzdžiui, virtuvėms) patartina rinktis modelius iki 32“ (81, 28 cm) įstrižainės – tai leis mėgautis vaizdu iš visų kambario vietų. Mažoms ir vidutinėms patalpoms rekomenduojama rinktis 40“ (101,6 cm) ar didesnius televizorius. Erdviems kambariams tiks ir didesni kaip 60“ (152,4 cm) modeliai. Tai išties labai dideli ekranai, kurių perteikiamą vaizdą puikiai matyti iš kiekvieno atstumo.
2. Minimalus atstumas nuo televizoriaus iki žiūrėjimo vietos Kitas labai svarbus dalykas, kurį reikėtų padaryti prieš išsirenkant televizoriaus dydį, yra tikslus išmatavimas minimalaus atstumo nuo televizoriaus iki žiūrėjimo vietos. Ekranas neturėtų būti pernelyg arti tos vietos, kur sėdėsite. Per mažas atstumas gali turėti neigiamos įtakos ne tik regai, bet ir žiūrėjimo patogumui. 32“ (81,28 cm) įstrižainės televizoriai nuo žiūrėjimo vietos turėtų būti įrengti mažiausiai 1,25 m. atstumu. 34“ (86.36 cm) ekranai – dar 10 cm toliau, t.y. 1,35 m. atstumu. 52“ (132.08 cm) įrenginiai nuo žiūrovo turėtų būti nutolę mažiausiai 2 m.
3. Didžiausias atstumas nuo televizoriaus iki žiūrėjimo vietos Taip pat labai svarbu nustatyti didžiausią atstumą nuo televizoriaus iki žiūrėjimo vietos. Tokiame taške televizoriaus įrengimas užtikrins patogų žiūrėjimą. Pavyzdžiui, naršant internete 40“ (101.6 cm) televizoriuje iš atstumo, didesnio kaip 3 metrai, gali atsirasti sunkumų skaitant tekstą.
4. Įstrižainė ir televizoriaus ekrano raiška Renkantis ekrano raišką, taip pat reikėtų atsižvelgti į atstumą, iš kurio žiūrėsite, ir ekrano dydį. Pavyzdžiui, jei atstumas nuo televizoriaus iki žiūrėjimo vietos yra lygus ar mažesnis nei 3 m., tačiau norėtumėte turėti pvz. 45“ (114.3 cm) modelį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į Full HD ar dar geriau – į Ultra HD.
5. Televizoriaus pritaikymas ir naudojimo būdas Paskutinis labai svarbus dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – tai televizoriaus panaudojimo tikslas. Jei įrenginį ketinate naudoti tik televizijos programų peržiūrai, nėra labai didelio ekrano poreikio. Pakankamas bus ir 40“–50“ dydžio modelis. Tačiau, jei esate žaidimų konsolių mėgėjas ir dievinate visas naujienas technologijų pasaulyje, tai neabejotinai pravers žymiai didesnis Full HD ar 4K UHD raiškos televizorius. Tikriems žaidimų ir aukštos kokybės filmų mėgėjams rekomenduojami labai dideli (net 85“) televizoriai su lenktais ekranais. Dideli ekranai taip pat puikiai pasiteisins naršant internete ar „Skype“ pokalbių metu. 6. Žiūrėjimo kampas ir įstrižainė Toks didelis dėmesys įstrižainei, raiškai ir atstumui skiriamas todėl, kad šie parametrai leidžia nustatyti žiūrovo „dalyvavimo efektą“, nusakantį, kiek labai jis pasineria į tai, kas vyksta ekrane. Taip pat „dalyvavimo efektas“ sukuriamas periferiniu regėjimu, kuris priklauso nuo žiūrėjimo kampo. Rekomenduojama atsižvelgti į tokias žiūrėjimo kampų reikšmes:
20° – esant tokiam kampui atstumas nustatomas televizoriaus įstrižainę padauginant iš 2,5; 30° – esant tokiai reikšmei, taikomas koeficientas, kuris lygus 1,6. Šis variantas aktualiausias namų kino sistemai. 40° – esant tokiam kampui taikomas 1,2 koeficientas. Tai minimalus nuotolis Full HD modeliams. Tipas? Išskiriami du televizorių tipai – LED ir plazminiai televizoriai. Anksčiau buvę populiarūs LCD televizoriai visiškai užleido rinką šių dviejų tipų televizoriams. LED (angl. Light Emiting Diods) televizoriai nuo LCD skiriasi tik galiniu apšvietimu. Vietoje LCD naudojamų CCFL tipo lempų, jie yra su LED lemputėmis. Šios lemputės mažesnės, taupesnės ir ryškiau šviečia, dėl to pagrindiniai LED televizorių privalumai – plonumas, mažas elektros energijos sunaudojimas ir ryškus vaizdas. PDP (angl. Plasma Dispaly Panel) arba plazminiai televizoriai yra kitokios konstrukcijos nei LCD ir LED. Už stiklinio ekrano įmontuota matrica su milijonais mažų celių, pripildytų inertinių dujų mišiniu. Elektros energija suaktyvina šias dujas ir jos šviečia įvairiomis spalvomis. Vidutinis plazminio TV tarnavimo laikas yra 30 tūkst. valandų – tai atitinka 20 metų naudojimo žiūrint televizorių kasdien po 4 valandas. Plazminiai televizoriai užleidžia vietą rinkoje LED technologijai, kadangi plazminiai televizoriai suvartoja daugiau elektros energijos ir nėra mažų įstrižainių plazminių televizorių. Skiriamoji geba? Skiriamoji geba – pagrindinis faktorius, lemiantis vaizdo kokybę. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo aiškesnis ir detalesnis vaizdas. Tradiciniai televizoriai turėjo standartinę raišką (SD). Šiandien SD raiška transliuojamos TV laidos, tačiau SD raiškos televizorių jau nebėra. Palyginti nesenai prasidėjus naujų plačiaekranių televizorių erai, rinkoje paplito HD ir FullHD vaizdo standartai. Televizoriai su UHD raiška turi 4 kartus daugiau vaizdo taškelių nei FullHD raiška. UHD televizorius gali įsigyti kiekvienas norintis, tiesa, kainos išlieka labai aukštos, o UHD turinio dar yra labai mažai. Todėl ir toliau populiariausi išlieka televizoriai su HD ir FullHD raiška. Taip pat skiriasi ir ekrano formatas. Vietoje anksčiau naudoto 4:3 formato, naujieji televizoriai vaizdą rodo 16:9 formatu.
Dažnis? Jis matuojamas hercais ir rodo, kiek kartų per sekundę ekrane atnaujinamas vaizdas. Tarkime, 60Hz reiškia, kad vaizdas ekrane atnaujinamas 60 kartų per sekundę. Kuo dažnis didesnis, tuo geresnė vaizdo kokybė. Šis parametras yra gana svarbus, jeigu ruošiatės žiūrėti greitai judančius vaizdus, tokius kaip sporto transliacijos, veiksmo filmai ir pan. Taip pat didesni vaizdo atnaujinimo dažniai mažiau vargina akis. TV ekranai dažniausiai būna 50-60 Hz, 100-120 Hz ir 200-240 Hz. Tai yra tikras vaizdo atnaujinimo dažnis ir didesnio nei 240 Hz vaizdo atnaujinimo dažnio kol kas nėra. Gamintojai dažniausiai nurodo ne tikrąjį ekrano dažnį, o dažnių visumą, kurią sudaro ekrano atnaujinimo dažnis, apšvietimo elementų dažniai bei įvairios technologijos, padedančios sumažinti vaizdo susiliejimą ekrane. Tokiu atveju nurodomi dažniai gali svyruoti nuo 100 Hz iki daugiau nei 1000 Hz. Sunku pasakyti, kiek tas netikras dažnis turi įtakos vaizdo kokybei – vieni gamintojai pasiekia geresnių rezultatų, kiti prastesnių. Todėl renkantis televizorių, visada yra svarbiau, koks tikrasis ekrano dažnis – jis gali būti 50/60 Hz, 100/120 Hz, 200/240 Hz. Rekomenduotina, kad ekrano dažnis būtų 100 Hz ar daugiau.
Išmanioji televizija? Televizorius jau seniai nėra tik TV programas rodanti dėžutė. Sąveika su įvairiais prietaisais siūlo labai daug galimybių, kone iš esmės keisdama tradicinį supratimą apie televizorių. SMART televizoriai – išmanieji televizoriai, suteikia galimybę naršyti internete, naudotis programėlėmis, žiūrėti filmus internete (online), žiūrėti internetu transliuojamas TV laidas (IPTV), klausytis viso pasaulio radijo, tikrintis elektroninį paštą, naudotis Skype, Facebook, Twitter. Kai kurie modeliai leidžia dalyvauti vaizdo pokalbiuose, tam tikrus televizorius galima valdyti balsu, judesiais ar išmaniaisiais pultais. Tiesa, įrenginiai supranta tik populiariausias kalbas. Turint galimybę jungtis prie interneto bevieliu arba laidiniu būdu, prie jų galima jungti ir kitus įrenginis su išmaniosiomis funkcijomis. Prie SMART TV galima prijungti išmanųjį telefoną, planšetinį ar paprastą kompiuterį ir bevieliu būdu perduoti filmus, nuotraukas ar tiesiog sinchroniškai matyti prietaiso ekraną – tai, ką matai telefone, matai ir televizoriuje. Taip pat tradiciškai galima jungti namų kino sistemą, DVD-BluRay grotuvą, žaidimų konsoles.
Garsas? Rinkdamiesi televizorių, žmonės beveik nekreipia dėmesio į sumontuotus garsiakalbius tol, kol nesusiduria su tikrai prastu garsu. Kaip taisyklė, pigiausi modeliai yra aprūpinti prasčiausiai skambančiais ir silpniausiais garsiakalbiais, jie dažniausiai tinkami žiūrėti tik televizijos transliacijas. Prastesnės garso sistemos, montuojamos ekonominės klasės televizoriuose, pasižymi nedidele galia, paprastai 10-16W bendros galios. Aukštesnės klasės televizoriuose montuojami nuo 20-30W garsiakalbiai. Norintiems geresnio garso, patariama papildomai įsigyti garso sistemas ar namų kino komplektą. Jų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių, tačiau net ir pigiausia garso sistema bus daug kartų geresnė nei ta, kuri įmontuota televizoriuje.
Taupumas? Nors taupumas yra vienas rečiausiai prisimenamų kriterijų, tačiau už elektrą sutaupyti pinigai greičiausiai yra gera naujiena kiekvienuose namuose. LED technologijos televizoriai naudoja iki 4-5 kartų mažiau energijos nei senieji kineskopiniai televizoriai – 32“ televizorius per metus gali sunaudoti apie 40 kw/h energijos. Europos vaizdo ir garso asociacija (EISA) kasmet renka „Europos žaliąjį televizorių“, todėl jei jums itin svarbios ekologiškos idėjos, galima atsižvelgti ir į šiuos apdovanojimus.
Garantija? Televizorių gamintojai suteikia standartinę 2 metų garatiją, kurią galima pratęsti 12, 24 ar 36 mėnesiams, taip gaunant maksimalią 5 metų garantiją. Tiesa, technologijoms žengiant į priekį, gali būti, kad net ir 5 metų gali pilnai užtekti, kol pajusite norą įsigyti naujesnį prietaisą.
VIDEO APŽVALGA
Šaltiniai: http://www.manonamai.lt/praktiniai-patarimai/namui-butui/pagal-ka-rinktis-televizoriu.d?id=63375704 http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/kaip-protingai-issirinkti-televizoriaus-dydi-646-567019 http://kagoo.co.uk/blog/how-to-find-the-right-size-tv-infographic/#more-66
