Praktiškai kiekvieną mėnesį girdime apie augančią mažmeninės prekybos apyvartą – geriau, nei Europos vidurkis, aukščiau nei kada buvo, dėl to, kad gyventojų pajamos didėja, jie nori daugiau išleisti:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000158582/mazmenine-prekyba-isaugo-lyg-nebuta-jokios-krizes
Aišku ir įvairūs ekspertų vertinimai, samprotavimai, kaip čia viskas gerai, kad toliau tik augimas, perkamos brangesnės prekės ir ateitis tokia šviesi, kad net reikia prisimerkti.
Na, mūsų niekas neklausė, bet mes vis tiek pasisakysim iš kur šitie augimai ar jie iš viso yra ir padarysim prognozes, kada ir kaip jie baigsis.
Mes naudojomės oficialia statistika iš Lenkijos už pora metų:
https://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ceny-handel/handel/ruch-graniczny-oraz-wydatki-cudzoziemcow-w-polsce-i-polakow-za-granica-w-i-kwartale-2021-roku,13,31.html
Na ir be abejo Lietuvos statistika už pora metų:
https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8879140
Aišku galbūt reikėjo ir Latvijos statistiką pasižiūrėti, bet jos statistika tik užtvirtintų gautus rezultatus.
Ir gavosi tokia išplėstinė lentelė.
Ką mes matome.
Lenkijoje palikome 2019 metais 370 mln. Eur, 2020 – 229 mln. Tai 141 mln. EUR liko Lietuvoje. 2019 pirmą ketvirtį Lenkijoje buvo palikta 64,05 mln. Eur, 2021 pirmą ketvirtį – 38,77 mln. Tai 25,28 mln. EUR liko Lietuvoje.
Turguje (eilutės iš Lietuvos statistikos Maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse, Tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse, Kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse) 2019 vartotojai išleido 14,81 mln. EUR, 2020 – 14,83, 2019 pirmą ketvirtį 3,28 mln. EUR, o 2021 pirmą ketvirtį 3,29 mln. Eur. Taigi galime teigti, kad turgaus apyvarta nenukentėjo dėl pandemijos nenukentėjo ir tinklams ji nebuvo padovanota.
Viešajame maitinime išleidome 2019 metais – 841 mln. EUR, 2020 metais – 658 mln. EUR. Tai 183 mln. Eur skirtų maistui iš viešojo maitinimo buvo sutaupyta arba išleista kažkur kitur. 2019 vartotojai išleido 175,97 mln. EUR, 2021 – 95,74mln. Tai 80,23 mln. Eur iš viešojo maitinimo buvo „sutaupyta“.
Beje įdomu tai, kad viešasis maitinimas – žiūrėkite 2020 metų trečią ketvirtį – staigiai pasiima savo dalį atgal, beje tai matome ir dabar.
Jeigu sukoncentruoti ir kiek vaizdžiau pateikti informaciją, kaip antroje lentelėje. Matome, kad pinigų kiekis, kuris buvo išleistas nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas (tai yra iš esmės tinkluose), turguose, viešajame maitinime neaugo, ir net mažėjo: 2019 – 5,993 mlrd. Eur, o 2020 5,913 mlrd. EUR.
Taip, tinklai augo. Nespecializuotų parduotuvių, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas apyvarta 2019 buvo 4,767 mlrd. Eur, o 2020 – 5,011 mlrd. EUR. Tai yra 244 mln. EUR per metus – tarp 50 ir 100 mln. EUR lyginant ketvirtį su ketvirčiu. Tik šio augimo priežastis ne gyventojų pajamų ir išlaidų augimas, ne geresnis tinklų darbas, o maistinių kalorijų ir kitų su jomis susijusių poreikių perkėlimas iš Lenkijos, Lietuvos viešojo maitinimo į prekybos tinklus.
Kas dabar bus? Prognozės yra smagus dalykas – jos išsipildo arba ne. Jos gali išsipildyti, jeigu niekas nieko nedarys, bet gali visiškai pasikeisti, jei rinkos dalyviai kažką su šiomis tendencijomis darys.
Visą šį karantininį laikotarpį tinklai plaukė pasroviui, neįtvirtindami naujai gautos apyvartos, nesiūlydami naujų sprendimų. Stebėjome situaciją kitose šalyse, kur tinklai plėtė savo viešojo maitinimo projektus, dėjo asortimentus į restoranų maisto pristatymo platformas ir daug kitų įdomių dalykų.
Jeigu tinklai neįjungs smegenų ir elgsis toliau kaip elgėsi ir nebus grąžinti karantininiai reikalavimai. Trečią ketvirtį viešasis maitinimas susigrąžins savo 100 – 120 mln. EUR arba kiek daugiau. Savo 70-80 mln. EUR susigrąžins Lenkijos prekybininkai – aišku pagrinde per mėsą, pieną, pieno produktus ir alkoholį.
Todėl per 2020 gautus 244 papildomus milijonus tinklai grąžins ir ko gero su procentais. Iš esmės pinigų masė išleidžiama tinkluose grįš į 2019 metų lygį.
Kas iš tinklų nuketės mažiau, kas nukentės daugiau. Situacijoje laimėtojas bus Lidl, nes šioje situacijoje jie didino savo rinkos dalį, jaučiame, kad paskutiniu metu tinklas gerino savo kainų lygį. Be to įtariame, kad Lidl greitai paleis savo lojalumo programą. Vidutiniškai praras Maxima ir Norfa, nes jų klientas važiuos į Lenkiją. Daugiau praras IKI ir Rimi, nes jų pirkėjas grįš į viešąjį maitinimą, bei jie susidurs su Maxima kainine agresija, nes Maxima įprastai pirkėjus susigrąžina per kainas.
Atitinkamai tinklų, kurių apyvarta smuks į 2019 metų ar žemesnį lygį, vadovai gaus daug filosofinių klausimų iš savo akcininkų ir ko gero ieškos naujų iššūkių.
Beje kaip su gamintojais ir tiekėjais. Čia pavojingiausia bus tiems, kurie nedirbo su Horeca, o džiaugėsi tinklų augimu, įdomesnių prekių pardavimais, Jūsų pardavimai strigs.
Ką dabar daryti. Na daugumai tinklų galime pasiūlyti melstis, kad būtų įvestas 3 karantinas. Nes Jūs 1,5 metų nieko nedarėte ir vargu ar kažką turimomis jėgomis su dabartine motyvacija padarysite.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Covid-19 pandemija pūtė ir didesnių ir mažesnių prekybos tinklų pajamas bei pelnus
2020 m. Apyvarta, Eur
2020 m. Pelnas, Eur
2020 m. Darbuotojų skaičius
Šaltinis: Delfi.lt, Ernestas Naprys, Pandemija pūtė parduotuvių pajamas, iš didesnių rinkos dalį atkovojo mažesni tinklai – kai kurių augimas dviženklis
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
#Maxima #Iki #Rewe #Norfa #Rimi #Lidl #LidlLietuva #LidlLithuania
BŪKITE VERTI LAISVO PASIRINKIMO VISADA!
Daugiau informacijos:
Pricer.lt maisto krypties vadovas
Petras Čepkauskas
Tel.: 868512156
[email protected]
www.pricer.lt
Grįžti į pagrindinį puslapį
