Tikriausiai retas pagalvoja, kad augintinio įsigijimas ir laikymas nėra vien jo ir jo šeimos reikalas. Net jei turite individualų namą ir pakankamai aptvertos erdvės šalia jo, kad gyvūnas galėtų palakstyti, teks susipažinti ne tik su auklėjimo, socializacijos, dresūros ypatumais, bet ir su valstybės institucijų nustatytomis taisyklėmis. Visais klausimais tikrai yra informacijos internete, tik naujokams gal kiek sunkiau bus atsirinkti, kas svarbu, o neturintiems augintinių gali būti sudėtingiau susigaudyti, ko jie turi teisę prašyti ar net reikalauti iš šeimininkų.
Gyvūnų laikymo taisyklės, įstatymai ir kt. teisės aktai apibrėžia bendras taisykles:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.434660,
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.230381,
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.448324/asr
Gyvūnų laikymo taisyklės skiriasi skirtinguose miestuose ir rajonuose, tačiau tai irgi nesunku rasti internete. Pasidomėkite.
Vis tik metų metais, o kartais net dešimtmečiais besitęsiančios aštrios diskusijos ir karšti ginčai leidžia išskirti kelias pagrindines temas, kurių neišvengsite:
1. Šunų ekskrementų surinkimas,
2. Šunų vedžiojimas viešose vietose,
3. Mokesčiai už gyvūnų laikymą.
Nors pirmieji du klausimai patys aktualiausi, pradėsime ne nuo jų, o nuo mokesčių.
2016 metais Vilniaus miesto savivaldybė panaikino mokestį už gyvūnų laikymą ir taip ne tik padarė galą nuolatiniams ginčams bei piliečių nepasitenkinimui, bet ir parodė, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis galima išspręsti, rodos, neišsprendžiamą klausimą. Vilniaus miesto savivaldybė ne tik išsiaiškino visų suinteresuotų pusių nuomones, bet ir išanalizavo bei įvertino mokesčio surinkimo rezultatus. Apskaita parodė, kad kone visą surenkamą sumą tenka skirti vien tik mokesčio administravimui. Mokesčio buvo atsisakyta. Tik tiek ir reikėjo: rezultatų analizės, elementariausių buhalterinės apskaitos žinių, racionalaus vertinimo. Nuo to laiko neteko girdėti, kad kažkas būtų nepatenkintas priimtu sprendimu ar pasiūlytų geresnį sprendimą ir sugebėtų jį motyvuotai argumentuoti.
Šunų ekskrementai. Šunų ekskrementų rinkimas yra privalomas. Tai gyvūno laikytojo pareiga pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą“ „4.4. gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus“. Kiekvienas žmogus turi teisę ne tik prašyti, bet ir reikalauti iš gyvūnų šeimininkų, kad teršalai būtų surenkami. Tokiam reikalavimui pritars visi sąmoningi ir atsakingi šunų šeimininkai. Pricer.lt pasiteiravo LKD dresuotojos, šunų elgsenos specialistės Anos Menčiūnienės, kokia situacija Vilniaus mieste dabar. „Dabar aš nematau NEsurenkančių. Tokių net nepažįstu“. Deja, ne visi šeimininkai yra tokie. Kaip ir bet kurioje kitoje visuomenės grupėje, taip ir čia yra tokių, kuriems taisykles tenka priminti. Tikimės, kad geras pavyzdys taps visuotinai plintančiu užkratu.
Šunų vedžiojimas. Šunų vedžiojimas viešose vietose nuolat kėlė aršias diskusijas. Nuomonių įvairovė čia labai plati. Yra tekę girdėti net ir labai kraštutinių: „gyvūnų mieste visai neturėtų būti“, „mano gyvūnas – kaip noriu, taip laikau (vedžioju), kur noriu, ten laikau (vedžioju)“. Kitiems kildavo klausimas: „jei taisyklės kvailos, tai kodėl turėčiau jų laikytis?“ Klausimas geras. Tik vietoj tuščių ginčų geriau būtų mažiau abstraktaus kalbėjimo ir pavienių situacijų eskalavimo, o daugiau statistikos analizės, konkrečių konfliktų bei jų metu kylančių grėsmių analizės, išvadų ir konkrečių priemonių plano. Jei reikia, taisyklių tobulinimo.
O kokios taisyklės galioja dabar? Pagal tos pačios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ naujausią redakciją, kuri galioja nuo 2019 05 07:
„38. Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.
39. Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.441269) . Tokie šunys bendrojo naudojimo patalpose ar viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose“.
Pastaba. Skirtinguose miestuose ir rajonuose šunų vedžiojimo taisyklės gali skirtis, todėl pasidomėkite, kokios taisyklės galioja ten, kur gyvenate jūs.
Taigi, pavadėlis yra privalomas. Antsnukis nėra privalomas daugeliui šunų veislių, tačiau kiekvienas šuns šeimininkas turi žinoti, kad potencialiai pavojingas gali būti ne tik kovinių ar pavojingų veislių šuo. Nepakankamai socializuotas šuo, šuo, kuris neturi galimybių fiziškai išsikrauti, irgi gali būti pavojingas. Fizinė veikla ir socializacija šuniui tiesiog būtini. Šeimininkai turi tuo pasirūpinti. Kaip sako dresuotoja – šunų elgsenos specialistė Ana Menčiūnienė: „Šuns charakteris ir elgesys tiesiogiai priklauso nuo dviejų dalykų: paveldimumo ir patirčių. Patirtys įgaunamos veislyne ir pas naują šeimininką. Jei kažkur buvo padarytos rimtos klaidos, šuns charakteris bus sudėtingesnis. Nemokšiška socializacija taip pat gali padaryti daug žalos. Geriau neeksperimentuoti ir kreiptis į profesionalų trenerį nuo pirmų šuns namuose atsiradimo dienų“.
Daugiau skaitykite:
Ana Menčiūnienė. Auklėjimo procesas ir dažniausiai daromos klaidos: https://minfo.lt/posts/dresuotoja-jei-bandote-atimti-siuksle-suo-galvoja-kad-kesinates-i-jo-grobi-ir-planuojate-ja-suvalgyti-patys
Lietuvos kinologų draugija. Šuniuko ABC: https://www.kinologija.lt/?p=839
Lietuvos kinologų draugijos mokymo centras. Auklėjimas: http://www.mesirsunys.lt/visuomenei/auklejimas/
