- Jau 28% Lietuvos gyventojų naudojasi savitarnos kasomis
- 30% pirkėjų nėra linkę naudotis savitarnos kasomis
- 22% tokiomis kasomis nesinaudoja niekada
- 8% – tik kraštutiniu atveju
rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ liepos mėnesį atliktas tyrimas.
Atlikto tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad dažniau savitarnos kasomis linkę naudotis jaunesnio ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.), aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų asmenys bei didmiesčių gyventojai. Esminių skirtumų lyties atžvilgiu nepastebėta.
Iš viso tyrime apklausti 1.007 respondentai nuo 18 iki 75 m. iš visos Lietuvos. Tyrimas atliktas verslo valdymo ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonių grupės „Dineta“ užsakymu.
UAB „Dineta“ produkto vystymo skyriaus vadovas Giedrius Židonis teigia, kad klientų pasirinkimus dažniausiai lemia apsipirkimo patogumas ir greitis. „Tyrimo rezultatai rodo, kad:
- 19 procentų pirkėjų nesinaudoja savitarnos kasomis, jeigu perka daug prekių
- 13 procentų pirkėjų teigia, kad tik ilgos eilės įprastose kasose juos priverčia pasinaudoti savitarnos kasomis
- 10 procentų atsisako savitarnos kasų, jeigu tenka savarankiškai ieškoti sveriamų prekių.
Visi šie argumentai signalizuoja viena – apsiperkant klientui svarbiausias patogumas ir laikas“, – vertina G. Židonis.
Tačiau specialistas mano, kad 28% savitarnos kasų vartotojų šiuo metu yra pakankamai daug ir neatmeta, kad savitarnos kasomis besinaudojančių klientų skaičius ateityje tik augs, nes dabar iškylančias problemas greitai galės išspręsti dirbtinis intelektas.
„Vertinant šiuolaikines technologijas, galima prognozuoti, kad savitarnos naudotojų skaičius tik didės, nes netolimoje ateityje, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir kitas naująsias technologijas, nesunkiai bus pašalintos savitarnos greičio problemos tiek skenuojant prekes, tiek ieškant jų paieškoje. Manau, kad patobulinus procesus tikėtina, jog po kelerių metų savitarnos kasas nuolat rinksis apie 50 procentų pirkėjų“, – teigia UAB „Dineta“ produkto vystymo skyriaus vadovas.
Tiesa, Giedrius Židonis pastebi, kad ilgiau užtruks technologijų, automatizuojančių prekių skenavimo procesą, diegimas. Kadangi tam reikia ne tik dirbtinio intelekto, bet ir robotų, vietoj pirkėjų skenuojančių ir ieškančių prekių pagal atvaizdą.
Tai, jog tyrimas visgi įrodo savitarnos kasų svarbą mažmeninėje prekyboje, antrina ir verslo atstovai. Anot aljanso „Aibė“ IT paslaugų ir projektų vadovo Lino Matkevičiaus, tai ne tik galimybė pagerinti klientų apsipirkimo kokybę, bet ir realus įmonės kaštų optimizavimas. „Savitarnos kasos įranga kainuoja maždaug nuo 3 iki 15 tūkstančių eurų ir daugiau, priklausomai nuo pasirinkto įrangos tipo. Tokios įrangos aptarnavimas vėliau kainuos apie 600 eurų per metus. Mūsų skaičiavimais, savitarnos kasos įrengimas turėtų atsipirkti per vienus metus ar net greičiau. Todėl akivaizdu, kad papildoma savitarnos kasa parduotuvėje yra tikrai naudinga verslui“, – sako L. Matkevičius.
2017 metais pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“, tačiau po kurio laiko buvo įrengtos ir normalios kasos. „Norfos“ įmonių vadovas Dainius Dundulis pripažįsta, kad eksperimentas su pilna kasų savitarna nepasiteisino, tačiau vis tiek nestokoja vilties, kad prekybos sistema keisis iš esmės. Po 10 metų, jo manymu, kasininkų turėtų nebelikti.
„Manyčiau, kad tai ne paskutinis sprendimas, kas vyks su pačia apsipirkimo vieta. Prie išmaniųjų telefonų vyresnioji karta šiandien taip pat vis dar pratinasi. Be to, turime pripažinti, kad yra konkurentų, kurie turi kito tipo kasas. Nieko nepadarysi, mes turime taikytis prie pirkėjų, o ne jie prie mūsų. Masiniam naudojimui kol kas gal per anksti, bet paskui atkeliaus specialios technologijos, kai kameros matys, ką pirkėjas paėmė ir suskaičiuos galutinę sumą, o jam beliks tik atsiskaityti“, – teigia D. Dundulis.
Šaltiniai: https://spinter.lt/site/lt/vidinis_noslide/menutop/9/home/publish/MTE5OTs5Ozsw
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/norfa-atsitraukia-pirkejai-priverte-keisti-prekybos-tinklo-planus.d?id=79565089
