Sveiki, esu Petras Čepkauskas, mažmeninės prekybos konsultantas. Darbas mažmeninėje prekyboje nuo 1998 metų Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Rusijoje, įvairūs projektai Lenkijoje, Ukrainoje leido sukaupti didelę patirtį, kuria jau galima dalintis. O Pricer.lt portale dalinsiuos tuo, kas yra aktualiausia paprastam pirkėjui, kas padės jam racionaliau rinktis, parduotuvėje atkreipti dėmesį ne į marketinginį triukšmą, o į tai, kas tikra.
Ne, jokiu būdu nesu prieš prekybos tinklus. Prekybos tinklas iš savo prigimties yra efektyviausias produktų paskirstymo įrankis tol, kol jo veikla yra ekonomiškai efektyvi, kol pagal skaidrius principus užtikrina gamintojų prekių patekimą pas vartotojus, kol vykdo sąžiningą konkurenciją. Deja dėl daugelio priežasčių nevisada viskas vyksta idealiai. Todėl Pricer.lt ėmėsi misijos ne tik konsoliduoti informaciją ir duoti galimybę vartotojui rinktis racionaliausius pasiūlymus, bet ir parodyti pasirinkimo galimybes.
O pradėsiu nuo vieno įdomaus fotoprojekto, kurį padarė amerikiečių fotografas Peter Menzler ir rašytojas Faith D‘Aluisio, kurie keliaudami per pasaulį užfiksavo – ką mes valgome – kaip mes patenkiname savo esminį poreikį. Savo projekte „Hungry Planet“ („Alkana Planeta“) jie parodė, ką vidutinė šeima suvartoja savaitės bėgyje ir kiek tai kainuoja. Knyga buvo išleista 2005 ir joje parodytos 24 šalys. Su vsu projektu galite susipažinti čia:
http://time.com/8515/what-the-world-eats-hungry-planet/
Taupymo, sveikatingumo ir pasirinkimo laisvės iliustracijai paėmiau keletą nuotraukų iš projekto. Peržiūrėkite jas. Čia tokia kelionė iš Pietų į Šiaurės Ameriką.
Dar papildomos informacijos iš 2016-2018m pasaulinio laimės reitingo https://worldhappiness.report/ed/2019/. JAV 19 vietoje, Meksika 23 vietoje, Gvatemala – 27, Ekvadoras – 50. Tai laimė yra skaniai, gausiai ir brangiai valgyti? Ne visai taip – mūsų kaimynė Lenkija yra 40 vietoje, o Lietuva 42.
Padarėte sau kažkokias išvadas? Dabar į ką noriu aš atkreipti Jūsų dėmesį. Pasižiūrėkite dar kartą į produktų rinkinius ir jų kainas. Čia galimos kelios, viena kitą papildančios išvados.
- Kuo daugiau krepšelyje „gražių“ supakuotų prekių, tuo jis brangesnis.
- Kuo daugiau garsių prekinių ženklų, tuo brangesnis krepšelis.
- Kuo daugiau perdirbtų, prekių tuo brangesnis krepšelis.
- Aišku ši prielaida bus daugiau vizuali, bet akivaizdu, kad kuo brangesnis krepšelis, tuo kūno masės indeksas dažniau viršys normą.
Dabar apie pasirinkimą. Išleidžiantys daugiau gali savarankiškai rinktis viską iš pigesnių krepšelių ir susimažinti savo krepšelio kainą. Tačiau, įtakoti savo įsitikinimų, aplinkos ir reklamos, peršančios atitinkamą laimės per prekes suvokimą, to dažniausiai nedaro.
Taigi, norėdami sutaupyti, pirkdami savo mylimiausius prekinius ženklus – Jūs sutaupysite na gal 20 procentų nuo savo išlaidų ir čia Pricer.lt komanda Jums tikrai padės, surinkdama visus geriausius rinkos pasiūlymus vienoje vietoje čia https://pricer.lt/
Tačiau, jeigu Jūs norite kardinalių pasikeitimų savo biudžete (40 procentų ir daugiau) ir savijautoje – Jums reikia pakeisti vartojimo principus, grįžtant, įsivedant į valgiaraštį daugiau bazinių, natūralių, mažiau perdirbtų, su mažesniu kiekiu priedų.
Beje, neagituoju valgyti mažiau mėsos, atsisakyti cukraus ar kažko panašaus. Valgykite viską kas patinka, tik kombinuodami bazinius produktus – į natūralų jogurtą Jūs tikrai neprisidėsite tiek uogienės, kiek jau pridėta į paruoštą „vaisinį“ jogurtą, į namuose paruoštą mėsą Jūs tikrai nepridėsite tiek priedų, į arbatą tikrai neįbersite tiek cukraus ir saldiklių, kiek yra lentynose esančiuose arbatos gėrimuose. O su šiuolaikine buitine technika ir internete esančiais receptais ir idėjomis Jūs tikrai nesugaišite daugiau laiko maisto ruošimui.
Tai tokios būtų pirminės įžvalgos. Sekantis straipsnis bus apie tai, kiek Jūs sumokate už emocijas parduotuvėje.
Patiko straipsnis, mintys, norite pakomentuoti, patrolinti – kviečiu į Pricer.lt Facebook puslapį po nuoroda į šį straipsnį pasidalinti savo nuomone. Pagal laiko galimybes irgi ten sudalyvausiu.
Pricer.lt maisto krypties vadovas
Petras Čepkauskas
Grįžti į pagrindinį puslapį