“Pirmąkart reiškinys, kad pienas pardavinėjamas ne po 1 litrą, o po 0,9 ar net po 0,8 litro, pastebėtas 2008 metais, prasidėjus ekonomikos griūčiai. Daugelis žmonių, pirkdami produktus, dažniausiai žiūri į kainą, tai aišku net be sociologinių tyrimų ir kainodaros specialistai tai puikiai žino. Žmonės, prekybos centre apsilankę po darbo dienos, neturi laiko ar ūpo skrupulingai nagrinėti pakuotes ir dažniausiai perka inertiškai ar spontaniškai. Ir už tą pačią kainą nusiperka mažiau.
Dažniausiai produkto kiekį mažina didieji gamintojai, gaminantys prestižinius, aukštos kokybės produktus. Mažesnieji gamintojai, gaminantys paprastesnius produktus, dažniausiai pakeičia jų sudedamąsias dalis į pigesnes. Tačiau iki tokių dalykų demaskavimo mums dar toli…” – 2012 metais rašė „Savaitė“ žurnalistė Teodora Rašimaitė.*
Na, o dabar grižkime į dabartį – Maxima, Virta GASPADORIAUS DAKTARIŠKA dešra, 300g, aukščiausia rūšis (ean kodas 2000305314107)
2018-05-21 d.
Sudedamosios dalys: kiauliena (58%), … vištiena (14%), kiaulienos lašiniai (8%)…..
2018-07-23 d.
Sudedamosios dalys: kiauliena (43%), kiaulienos lašiniai (14%)…..
Lietuvoje už maistą, produktų pakuočių svorį atsakingos tarnybos šių procesų nestebi, nes gamintojai gali pardavinėti kokio nori svorio gaminius ir jiems taikyti atitinkamą kainą. Nėra standarto, numatyto įstatymu, kad už tam tikrą svorį turi būti imama tam tikra suma pinigų.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/07/01/news/atrodo-kad-maisto-produktai-vis-mazeja-jums-nesivaidena-6813623/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Mėsos gaminių skirstymą į rūšis pagal jų kokybės rodiklius (mažiausią leidžiamą mėsos baltymų be kolageno kiekį, didžiausią leidžiamą riebalų ir drėgnio kiekį) reglamentuoja Mėsos gaminių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-78:
Reglamentas nenurodo pagrindinių mėsos žaliavų pavadinimų (išskyrus mechaniškai atskirtą mėsą, kurios negalima naudoti aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje) ir leidžiamų naudoti maisto priedų.
“Vienas iš apgaulės būdų – naudojimasis pasitikėjimu. Kai nepasitikima, bet vis tiek apgaunama, tai vadinama protų kova, o kai pasitikima ir apgaunama – apgaule. Štai paprastas pavyzdys: jums atiduoda skolą, tiesa, ne visą, tačiau pinigų neperskaičiuojate. „Taigi reikėjo suskaičiuoti“ – pasakys jums kiekvienas. Toks pats patarimas turėtų galioti ir perkant. Taigi stebėkite prekių sudėtį ir kilogramo kainas. Vartotojai turi būti budrūs ir išsilavinę,” – rekomenduoja p. T. Rašimaitė.
*Daugiau:
https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/kaip-maisto-produktai-meta-svori.d?id=59573155
http://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/gyvuninis-maistas/mesa-ir-jos-produktai/mesos-gaminiai
