Australiški skonio ypatumai, arba (ne)gastronominė kelionė į saulėtą kengūriją

„Ar tikrai Australijoje kengūrų daugiau, nei gyventojų, o mėsa pigesnė, nei daržovės, ar aborigenų gatvėse galima sutikti, o etiketė svajonių šalis atitinka realybę?“ Šiuos ir šimtus panašių klausimų apie žaliąjį kontinentą man užduoda draugai, pažįstami ir tiesiog besidomintys, sužinoję, kad išvykome pagyventi į Sidnėjų. Bandysiu į juos atsakyti, bei paneigti tam tikrus mitus ir stereotipines etiketes „pigu-brangu“.
Trumpai apie save, tuomet bus aišku, iš kur toks ryžtas. Lietuvoje dirbau mažmeninės prekybos tinkle, marketingo skyriuje. Per 15 darbo metų susikaupė daug patirties ir žinių. Tad persikėlus gyventi čia, paprastai apsipirkti nemoku,  „profesinis smalsumas“ daro savo: negaliu nematyti vidaus ir išorės reklamų, parduotuvių išplanavimų, prekių išdėstymo, kainų, akcijų ir daugybės kitų dalykų, kurie paprastam pirkėjui net nepastebimi.
Visai netikėtai, buvęs puikus kolega, dabar jau „Pricer.lt” racionalaus pasirinkimo ir kainų palyginimo portalo įkūrėjas Arūnas Vizickas, pasiūlė pasidalinti savo įžvalgomis ir parašyti straipsnių ciklą aktualia kainų palygimo tema. Ypač šiuo laikmečiu, kai kainų pasiutpolkė Lietuvoje įgavo tokį pagreitį, smalsu – o kaip ten, kur viskas aukštyn kojom.
Internete apsčiai įspūdžių apie Australijos gamtą, paplūdimius, studijas, lankytinas vietas, tačiau apie parduotuves, prekių kainas informacija abstrakti – „brangu“, „pigiau“, „man atrodo“. Su Arūnu nusprendėme, kad bus įdomu realiai palyginti plataus vartojimo prekių kainas, paanalizuoti asortimentų ypatumus, bei pasižvalgyti čionykštėse parduotuvėse.
Atlyginimai
Australijos statistikos departamento duomenimis:

• minimalus valandinis įkainis                                                          – $18,29 (€11,85);
• minimalus savaitinis atlyginimas                                                  – $694,90 (€450,31);
• vidutinis, 40 darbo valandų, savaitinis atlyginimas                  – $1543,20 (€1001,26);
• vidutinės metinės pajamos varijuoja nuo                                   – $56 000 (€36 284,69).

Didžiausią gyventojų dalį (net 58 %) sudaro asmenys nuo 25 iki 69 metų amžiaus. 
Vidutinis Australijos gyventojas namų ūkiui (nuomai, vandeniui, elektrai, dujoms ir kt.) išleidžia apie 22,9 % atlyginimo, transportui – 10,7 %, poilsiui ir pramogoms – 10,5 %, maistui ir nealkoholiniams gėrimams – 10,2 %, restoranams-viešbučiams – 7 %, sveikatos poreikiams – 5,9 %, namų apyvokai – 4,5 %, švietimui – 4,3 %, alkoholiui, tabakui – 3,5 %, drabužiams ir avalynei – 3,1 %, komunikacijoms – 2,4 %.
Vartotojai
Australijos gyventojai labai vertina sveiką gyvenseną, todėl daug sportuoja ir žinoma, renkasi kokybiškus, ekologiškus produktus. Lengvai pasiduoda reklamuojamoms naujovėms. Jie taip pat linkę taupyti, tačiau ne būtiniausių prekių sąskaita, o mažindami išlaidas alkoholiui, transportui ir tam tikriems maisto produktams. Beje, australiečiai itin aistringi pirkėjai internetuose.
Mažmeninės prekybos tinklai
Didžiausią rinkos dalį užima Woolworths tinklas – 35,7 % („We are on a mission to deliver the best in comfort, value and quality for our customers”), аntrоje vietoje Coles su – 33,2 % rinkos dalies („A little better every day“), trečioje žemų kainų lyderis Aldi – 13,2 % (Simplicity, consistency and responsibility have always been our three defining core values), ketvirtoje vietoje tinklas Iga – 9,3 % (our mission to be the BEST RETAILER and BEST EMPLOYER in each market we operate), o smulkiojo verslo supermarketai pasidalija 8,6 % rinkos „pyrago“.

Vartotojai, kurių poreikiams patenkinti reikia plataus prekių asortimento, yra smalsūs, inovatyvūs,  renkasi Woolworths arba Coles parduotuvėse (hypermarketų ir supermarketų formatas). Lietuvoje jų atitikmuo būtų Maxima ir RIMI. Norintys taupyti renkasi discounter‘į Aldi. Pastarasis mėgiamas ir europiečių, kadangi tikimasi „vokiškos kokybės“ ir nišinių produktų (vokiškų dešrelių, saldumynų ar konservuotų gaminių).

Smulkieji
Be minėtų prekybos tinklų, miesto centre ir priemiesčiuose yra daug smulkiojo verslo parduotuvių. Jose sunku įžvelgti standartus, suvokti vizijas ir misijas. Šypsojau sau į ūsą:  aplankęs tokią prekyvietę lietuviškas higienistas mikliai surašytų pluoštus pažeidimų ir lieptų užsidaryti: nešvaru ir netvarkinga, problemos su elektros instaliacija, šaldytuvų režimai netinkami ir tt. Smalsumo vedama užsukau į parduotuvę Russkis Deli, kurioje prekiaujama europietiškomis prekėmis. Aptikau Nykštuko sūrelius, kuriuos reklamavo kaip rusišką (!) gaminį. Kol ruošiau straipsnį, vėl atsivežė kitos rūšies Nykštukų – tik dabar jau korektiškai reklamuoja. Gerai tos akys ir ausys Australijoje.
Gi visa pagarba ir susižavėjimas kepyklėlėms, specializuotoms mėsos, žuvų ir jūrų gėrybių, bei vaisių – daržovių krautuvėlėms!  Daug jų įsikūrusių didžiuosiuose prekybos centruose (kaip LT  Panorama, Ozas ar koks kitas). Toookie prekystaliai ir lentynos… Kiekvienas gaminys išmyluotas ir išpuoselėtas, o žavūs pardavėjai tik ir gaudo neapsisprendusius klientus (bus daugiau).

Vaisių skyrių apžvalga
Didieji taip pat deda visas pastangas vilioti pirkėjus. Jau įėjimo zonoje, prieš kasas, sumodeliuoti vaisių ir daržovių išstatymai. Kelionė po prekybos salę prasideda būtent nuo šio skyriaus. Nereik būti guru, iš karto matyti, kad ši zona yra itin svarbi ir prižiūrima. Gerai apgalvoti lentynų aukščiai – patogu pasiimti, neteko užmatyti didelių suverstų kalnų – nebaisu, kad sugrius muliažai ar apačioje esantys vaisiai bus apgadinti. Salotos, svogūnų laiškai, krapai ir kiti lapiniai išguldyti ant ledukų. Daržovių apžvalga sekantį sykį, o šiandien plačiau apie vaisius tinklinėse parduotuvėse.




Elegantiškai gausu, šviežia ir spalvota…
Šiuo metu lentynose ir išstatymuose karaliauja mangai. Jų sezonas prasideda rugsėjo mėnesį ir tęsiasi iki balandžio. Pirmiausiai sunoksta populiariausieji Kensington pride (sudaro 52 % visų mangų pardavimų), Calypso (22 %), o sausio – vasario mėnesiais galima mėgautis visa skonių palete – nuo medaus, tropinio aromato iki netikėto saldžiarūgščio. Yra daugiau nei dešimt mangų rūšių ir visi jie auginami Australijos regionuose. Vienas vaisius gali sverti šimtą gramų, o kitas – gerą puskilogramį. Naudinga žinoti, kad mangus būtina išimti iš plastikinio maišelio, rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje  (18 -22C), o pjaustymo būdas, kurį čia išmokau, labai paprastas ir patogus (žr. nuotraukose). Tad belieka pasirinkti: nori pirkti po vieną – mokėsi brangiau, nori pigiau – prašau fasuotų, nori dar pigiau – imk dėžutę.


(kainos fiksuotos sausio 3 d., nurodytos eurais)

 
Mangai parduodami sunokę, tad tinkami valgyti iš karto. Naudojami ir glotnučiams, įvairiems desertams, salotoms (prie vištienos, jūrų gėrybių), ir būtinai Pavlovos pyragui, kuris yra australų pasididžiavimas. Tai morenginiai lakštai, kurie pertepami grietinėlės kremu, puošiami vaisiais ir uogomis: mangų kubeliais, vyšniomis, avietėmis ar braškėmis. Dėžutės su Pavlovos morengais sukrautos čia pat, vaisių skyriuje.

Vasaros sezonas turtingas ne tik mangais. Uogos, nektarinai ir persikai, abrikosai ir slyvos, melionai, apelsinai, bananai… Įdomu pastebėti, kad sezoniniai vasaros vaisiai regionuose skiriasi ir vieni kitus papildo. Tad nenuostabu, kad ištisus metus galima mėgautis kone visomis vaisių rūšimis. Atvežtinių labai nedaug: granatai, datulės, mandarinai iš Amerikos, kiviai iš Italijos ar Fidžio, kokosai iš Vietnamo.
Ant nefasuotų vaisių klijuojami maži lipdukai su pavadinimu – patogu ir pirkėjams ir kasininkėms – nesuklysi. Bananų ženklinimas įdomus – galiukai užklijuojami spalvota plėvele (raudona, žalia), tad neįgudusiai kasininkei nereikia prisiminti ypatingo vaisiaus atspalvio ar formos.

Medalių (pirmos ar antros klasės) vaisiams čia niekas neskiria. Jie yra skirtingų rūšių, bet kokybės ženklinimo neturi. Čia nerasi ir itin pigių obuolių. Jie gali būti akciniai – tuomet pigesni, arba sezoniniai – kai reikia parduoti didelį kiekį.

 

Bendras lygintinų vaisių sąrašas, Lietuva vs Australija trumpas, mat skiriasi rūšys, pavadinimai, fasavimas, vienur parduodama vienetais, kitur kilogramais. Radau aštuonis sutapimus: 

 





Lietuvoje populiarūs ekologiškų vaisių daržovių skyreliai, o mano lankytose parduotuvėse Sidnėjuje jų nebuvo iš viso, o jei ir buvo – tai nieko įdomaus nepamačiau: pustuštės lentynos ir jokios metodikos J Manau, kad pirkėjų poreikius patenkina bendrieji skyriai.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Australijoje vartotojai pirmiausiai domisi ir perka sezono prekes, tad dabar, vasarą, ant bangos mangai, uogos, kaulavaisiai, o obuoliai laukia savo sezono – rudens. Tačiau apelsinai ant mano stalo nežino sezoniškumo – jų yra visada. Tokių gardžių Lietuvoje nebuvo. Ragavau ir ličių, ir „dragon fruits“  – įspūdžio nepaliko, bet čia, matyt, mangai kalti. 

O kad paslapties būtų dar mažiau, štai dar vaisių palyginimų, kuriuos galima rasti tiek australiškose, tiek lietuviškose parduotuvėse:




 
Grįžti į pagrindinį puslapį